captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialiniai tinklai – ypač palanki terpė visti ne tik pavydui

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių linkę manyti, jog pasitikrinę „Facebooke“ pasijus geriau. Deja, tokie lūkesčiai, visiškai nepagrįsti. Socialinis tinklas veikiau liūdina, sukelia pavydą ir gali pabloginti net fizinę savijautą, svetainėje forbes.com rašo sveikatos ir medicinos temų apžvalgininkė Alice G. Walton. Ji supažindina su įvairiais tyrimais, patvirtinančiais, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia psichikos sveikatą ir gali būti net pragaištingi.
William Iven/Unsplash nuotr.
William Iven/Unsplash nuotr.

Gali pastūmėti į priklausomybę

Notingamo Trento universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjai neseniai atliko tyrimą: jie peržiūrėjo ir apibendrino ankstesnių tyrimų, susijusių su psichologiniais naudojimosi socialiniais tinklais aspektais, rezultatus.

Išvadose teigiama, kad kalbėti konkrečiai apie priklausomybę nuo „Facebooko“ galbūt yra visiškai pagrįsta, nes priklausomybės simptomai, pvz., abejingumas savo asmeniniam gyvenimui, psichikos problemos, pasiteisinimų ieškojimas, nuotaikų kaita, priklausomybę liudijančios elgsenos toleravimas ir mėginimas ją užslėpti, aiškiai pasireiškia nemažai daliai socialiniais tinklais piktnaudžiauti linkusių žmonių.

Tyrėjai taip pat pastebi, jog tai, kaip žmonės aiškina, kodėl jie tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, skiriasi priklausomai nuo tam tikrų asmenybės bruožų, pavyzdžiui, introvertai ir ekstravertai, kaip ir linkusieji į narcisizmą, nurodo skirtingas priežastis.

Prieš kelerius metus Svonsio universitete (Jungtinė Karalystė) atliktas tyrimas atskleidė, kad, nustoję naudotis internetu (t. y. ne tik socialiniais tinklais), žmonės dažnai išgyvena psichologinę atskirtį. Neseniai tyrimas buvo pratęstas. Išsiaiškinta, kad, nebeturėdami prieigos prie interneto, žmonės patiria dar ir nemažą fiziologinį poveikį.

Tyrimo autorius Philas Reedas sako: „Jau kurį laiką žinojome, kad žmonės, pernelyg priklausomi nuo skaitmeninių įrenginių, nustoję juos naudoti nurodo imantys jausti nerimą. Tačiau dabar matome, kad šį psichologinį poveikį lydi realūs fiziologiniai pokyčiai.“

Marvin Meyer/Unsplash nuotr.

Labiau liūdina nei džiugina

Prieš kelerius metus atlikto tyrimo duomenimis, naudojimasis „Facebooku“ sietinas su mažesniu laimės pojūčiu bei su pasitenkinimo gyvenimu praradimu: kuo daugiau žmonės naudojasi „Facebooku“, tuo minėti rodikliai žemesni.

Tyrimo autorių nuomone, taip gali būti dėl to, kad naršymas „Facebooke“ taip sustiprina socialinės atskirties jausmą, kaip jokia kita individuali žmogaus veikla. „Iš pirmo žvilgsnio, – rašo tyrimo autoriai, – „Facebookas“ suteikia neribotas galimybes žmonėms šiuos savo poreikius patenkinti, nes leidžia užmegzti kontaktą čia ir dabar. Tačiau šio tyrimo išvados rodo, kad, užuot skatinęs žmogų pasijusti geriau (būtent tokiu – ir, beje, labai stipriu – poveikiu pasižymi bendravimas daugelyje neinternetinių socialinių tinklų), jauniems žmonėms bendravimas „Facebooke“ gali lemti priešingą rezultatą, t. y. savijautos pablogėjimą.“

Kitu tyrimu patvirtinta, kad naudojimasis socialiniais tinklais yra susijęs su didesniu socialinės atskirties pojūčiu. Tyrėjai pasidomėjo, kiek intensyviai žmonės naudojasi 11 socialinių tinklų („Facebook“, „Twitter“, „Google+“, „YouTube“, „LinkedIn“, „Instagram“, „Pinterest“, „Tumblr“, „Vine“, „Snapchat“ ir „Reddit“) ir sugretino šiuos duomenis su jų suvokiamu socialinės atskirties jausmu.

Nustatyta, kad kuo daugiau laiko žmonės praleidžia minėtuose tinkluose, tuo labiau jie jaučiasi socialiai atskirti. Socialinė atskirtis – vienas blogiausių iš dalykų ir mūsų psichikos, ir fizinei sveikatai, rašoma straipsnyje.

Verčia lyginti savo gyvenimą su kitų

Viena priežasčių, kodėl naršydami „Facebooke“ žmonės ima jaustis socialiai atskirti (net kai taip iš tikrųjų nėra), yra ta, kad jie nuolat lygina savo padėtį su kitų žmonių padėtimi.

Atliekant vieną tyrimą pamėginta pažvelgti į polinkį skaitant kitų žmonių įrašus lyginti jų padėtį su savąja (abiem kryptimis, t. y. ir kai pasijuntame pranašesni už savo draugus, ir kai manome, kad mums sekasi prasčiau).

Paaiškėjo, kad abu palyginimų tipai verčia žmones jaustis blogiau, o tai stebina, nes tikrame gyvenime pasijusti blogiau žmogų verčia tik tie palyginimai, kurie rodo, kad geriau sekasi kitiems. Taigi socialinių tinklų pasaulyje depresijos simptomų gali sukelti ir suvokimas, kad kitiems sekasi blogiau.

Rawpixel/Unsplash nuotr

Gali išprovokuoti pavydą ir pyktį

Jokia paslaptis, kad įprotis lyginti save su kitais socialiniuose tinkluose gali sukelti pavydą. Dauguma žmonių pripažįsta, kad, matant tolimuose kraštuose atostogaujančių draugų ar tobulai besielgiančių vaikų nuotraukas, neretai ima pavydas.

Pasak vieno tyrimo, susijusio su pavydu ir kitais neigiamais jausmais, kuriuos sukelia „Facebookas“, autorių, pavydo sukeliamų incidentų vien „Facebooke“ mastas – stulbinantis, o tai rodo, kad socialinis tinklas yra ypač palanki terpė visti destruktyviems jausmams.

Taip užsisuka savotiškas pavydo ratas: iš pradžių vienas, pavydėdamas kitam, bando sudaryti įspūdį, kad ir jam labai sekasi, o paskui jį ir kiti, kankinami pavydo, daro tą patį – ir taip be galo.

Kitu tyrimu nustatyta, kad pavydas atlieka tarsi tarpininko vaidmenį tarp „Facebooko“ ir depresijos. Kitaip tariant, jei pavydą pavyksta kontroliuoti, rizika, kad „Facebookas“ sukels depresiją, mažesnė. Taigi gali būti, kad, kalbant apie socialinius tinklus, būtent pavydas yra pagrindinis depresiją sukeliantis veiksnys.

Sukuria iliuziją, kad nuotaika pagerės

Vieno tyrimo autoriai pamėgino palyginti, kaip žmonės jaučiasi pasinaudoję „Facebooku“ ir kaip jie manė pasijausią juo pasinaudoję dar prieš jį atsiversdami. Rezultatai tik dar sykį patvirtino kitų tyrimų rezultatus: pasinaudoję „Facebooku“, dauguma tyrimo dalyvių jautėsi blogiau už tuos tyrimo dalyvius, kurie buvo užsiėmę kita veikla.

Po to atliktas eksperimentas parodė, kad dauguma žmonių linkę manyti, jog pasitikrinę „Facebooke“ pasijus geriau, o ne blogiau. Deja, tokie lūkesčiai, pasirodo, yra visiškai nepagrįsti, ir tai dar viena priežastis įtarti esant priklausomybę.

Verčia klaidingai manyti, kad kuo daugiau draugų, tuo geriau

Prieš porą metų atliktas tyrimas atskleidė, kad net jei žmogus socialiniame tinkle turi labai daug draugų, tai nebūtinai reiškia, kad jo socialinis gyvenimas kokybiškesnis už kitų. Paaiškėjo, kad draugų skaičius, kurį smegenys pajėgios „apdoroti“, yra ribotas ir kad, norint išlaikyti santykius su draugais, reikia su jais bendrauti ne virtualiai, o tiesiogiai.

Taigi įsitikinimas, kad socialiniai tinklai padeda socializuotis, – klaidingas. Turint galvoje, kad vienišumas siejamas su daugybe fizinės ir psichikos sveikatos problemų (įskaitant ankstyvos mirties riziką), svarbu turėti tikrų socialinių ryšių. Virtualus bendravimas su draugais nepasižymi tokiu terapiniu poveikiu, kokį daro gyvas bendravimas.

Kaip rodo tyrimai, kuriam laikus atsitraukus nuo „Facebooko“, psichologinė žmogaus gerovė reikšmingai padidėja. Tad jei manote, kad esate pakankamai ryžtingas, pamėginkite padaryti bent trumpą pertraukėlę ir pažiūrėkite, kas iš to išeis. O jei neketinate „stabdyti“, tai bent jau turėkite saiko, primena A. G. Walton.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close