captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ypatingos Lietuvos šventės proga – linkėjimai iš šimtamečių lūpų

„Dabar – laisvas žodis, nereikia nieko bijoti, gali tiesą pasakyti į akis, o aš visą gyvenimą daug kur turėjau meluoti – pasakoti, kaip puiku šiuo metu gyventi Lietuvoje“, – pradeda projekto „100 metų kartu“ herojė Angelė, ir pati jau sulaukusi 100 metų.
 
Pranešimo spaudai autorių nuotr.
Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmetį ilgaamžiai senoliai vienbalsiai tikina: dabar – geriausi Lietuvos laikai. „Dabar Lietuva gerai gyvena, ir dar skundžiasi. Jie Lietuvos sulaukė ir dar dejuoja? Lietuva yra brangiausia. Lietuva – Tėvynė“, – kalba 100 metų sulaukusi ir 18 jų Sibire praleidusi Elena. Kita projekto bendravardė prideda, kad dabar ir jos gyvenimas toks malonus, kad visiems Dievo prašo tokio pat, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Mano anūkai dabar labai gerai gyvena, kur nori eina, kur nori atostogų važiuoja, prasimano, jei ten negerai gyventi, tai kitur nori, jau kaip dabar jiems gerai gyventi, palyginus su mūsų tėvų, senelių gyvenimu...“ – įsitikinusi Teklė.

Šimtą ir daugiau metų kartu su Lietuva praleidę senoliai mena svarbiausius ir sunkiausius šalies istorijos laikotarpius, kurie neišvengiamai paveikė visų jų gyvenimus ir likimus, todėl Vasario 16-oji, kai minimas Atkurtos valstybės šimtmetis, šiems žmonėms ypač svarbi.

„Meldžiuosi už Lietuvą kiekvieną dieną, kad tik Dievas duotų, kad laimingai gyventų, kad nebūtų karų, visokių pavojų, kad visi laimingai galėtų gyventi. Kad jaunimas augtų ir nepaklystų. Kad butų labai dori ir geri žmonės. Ko dar jiems linkėčiau? Sveikatos, svarbiausia, ir laimingai gyventi visą amžių, kad nesirgtų, nemirtų ir gyventų, kaip ir aš, jau sulaukusi 100 metų“, – šypsosi Uršulė.

Nepriklausomos Lietuvos bendraamžė Elena iš Druskininkų lietuvybę puoselėjo visą savo gyvenimą. „Lietuvos žmonėms labai linkėčiau taip, kaip vaikui, – jaunystės, kad niekuomet nepasentų širdis, kad žmogus išliktų visada žmogumi, kad per daug nesileistų ir nesigilintų į smulkmenas, o žiūrėtų tik į tai, kas gražu, kas šviesu. Šviesos širdyse ir meilės! Meilės ir tam darbui, kurį dirbi, ir tam žmogui, kurį susitinki, ir tam pasauliui, į kurį tu ateini ir į kurį savo vaikus atvedi“, – linki ji.

Šimto metų sulaukusi Elena prideda: „Tegu klesti mūsų Tėvynė Lietuva, be išnaudojimo, be korupcijos, be nelaimių, tegul būna visi laimingi Lietuvoj, tegu šviečia saulė Lietuvos visiems, kaip himne mūsų.“

„100 metų kartu“ – projektas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis nepagražintas Atkurtos Lietuvos bendraamžių istorijas: kokia buvo jų vaikystė, kaip siekė mokslo ir dirbo, kaip kentė badą ir nepriteklių, kaip mylėjo ir augino vaikus, o tuo pačiu metu vyko karas, keitėsi valdžios, buvo žudomi klasės draugai, kaimynai, broliai, seserys ir tėvai. Jie sugebėjo mylėti ir išgyventi, išlaikyti svarbiausius žmogiškumo principus ir džiaugsmą gyvenimui.

Savo, šimtamečio žmogaus, istoriją pirmą ir galbūt paskutinį kartą jie pasakoja kino kamerai ir fotoaparato objektyvui.

Fotografijų albumas „100 metų kartu“, kuriame sugulė Lietuvos šimtamečių portretai ir istorijos, vasario 22–25 dienomis bus pristatytas Vilniaus knygų mugėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close