Šiltas pavasariškas kovas (na taip, buvo pora žiemos pasiožiavimų) užleido vietą išsipusčiusiam, gėlių žiedais ir pumpurais pasidabinusiam ir iš meilės burkuojančiam balandžiui. Dar kovą pražydusios žibutės dabar intensyviai mėlynais teptukais dažo miškelių ir parkų rusvą pernykščių lapų ir spyglių kilimą. Pakrūmėse rūteniai ir vištapienės vilioja pirmąsias bites, o ir plukės nieko nelaukusios kelia baltas arba geltonas galvas.
Pagrioviuose žybsi geltoni šalpusnių taškeliai, o miške ekstaravagantiškais rausvais žiedais drugius masina nuodingasis žalčialunkis. Drugius vilioja ir vėjalandės šilagėlės. Gerai saulės įšildomose vietose jau žydi ištisi jų kilimai.
Jei kalbėsime apie drugius, dabar jų jau visokiausių galima pamatyti. Žinoma, daugiausia akį traukia it saulės zuikučiai pamiškėse besiduodantys citrinukai. Bet atidžiau pasižiūrėję rasit ir dilgėlinuką, ir pleštekę (dilgėlinuko giminaitė), ir spungę, ir vieną iš puošniausių drugių – šeirį ar iškarpytais sparnais karpytūnę. Jie visi sėkmingai peržienojo, dabar atšoks vestuves, sudės kiaušinius ir baigs savo gyvenimėlį.
Išsivadavusios nuo ledo balos, kūdros ir ežerų pakrantės laukia gausybės smagių ir triukšmingų vestuvininkų. Ir jie jau pakeliui. Dabar prasideda viena iš įspūdingiausių migracijų mūsų šalyje. Mat tie vestuvininkai – varlės ir rupūžės – traukia į savo pamėgtas nerštavietes.
Rupūžių patinai stovi pakelėse ir susitranzavę pateles kariasi ant jų. Juk rupūžių liaudies patarlė sako „Nori gero vyro – atsinešk jį į balą“. Ir tada atgis balos nuo vestuvininkų dainų ir užkunkuliuos vanduo nuo ten vykstančių orgijų.
Smailiasnukių varlių patinai skirtingai nei kitos varlės į vestuves žiūri labai atsakingai ir net užsimeta tam skirtus žydrus kostiumus. O raudonpilvės kūmutės nenori linksmai kvaksėti ir kurkti, jų repertuare tik liūdnos skudučių melodijos.
Tritonų vestuvės tylios, bet nemažiau įspūdingos. Jau dabar balų pakrantėse tritonai savo ištaikingomis skiauterėmis vilioja kuklesnes pateles ir bando jas „įkalbinti“ paimti ant lapo padėtą jų sėklos paketėlį (spermatoforą).
Driežai ir gyvatės jau paliko savo žiemavietes ir dabar mėgaujasi saulės voniomis. Gyvatės vestuvių nešvenčia. Patelės tiesiog kvapais pasako, kad jau laikas, ir prakutę angių ir žalčių patinai puola jų ieškoti ir bandyti apvaisinti.
Žinoma, vyksta muštynės, nes kiekvienas patinas nori būti pirmas arba bent jau būti. Tik nežinau, ar jie žino, kad, pavyzdžiui, angys vėliau galės nuspręsti, kurio patino sėkla apvaisinti kiaušinius.
O garsiausi balandžio vestuvininkai, žinoma, yra sparnuočiai. Tiesa, dalis paukščių jau atšventė vestuves ir dabar šildo kiaušinius arba maitina jauniklius. Kryžiasnapių jaunikliai jau paliko lizdus. Kranklių lizduose irgi jau maisto prašo krankliukai. Jūriniai ereliai ir pelėdos (kai kurių naminių pelėdų jaunikliai jau palikę uoksus) dar šildo kiaušinius.
Gervės, prašokusios visą kovo mėnesį, jau baigia savo pasirodymus ir šiuo metu pradeda perėti. Tačiau pelkėse jas pakeičia tetervinai. Patinai dar neprašvitus renkasi į tuokvietes ir išskėtę lyros formos uodegas papūtę baltus pašikniukus bei raudonai pasidažę antakius šnypščia ir burbuliuoja.
Žinoma, neapsieina ir be aršių muštynių (vis tik gaidžių giminaičiai). Šiluose vestuves kelia ir kita višta, na gal labiau kalakutas – kurtinys. Jo giesmė daug tylesnė nei tetervinų, bet kurtiniai nėra „kurtiniai“, jie vienas kitą girdi iš labai toli. Jie vaikštinėja išskėtę uodegą, nuleidę sparnus, o vos užmatę patelę pradeda šokinėt į orą, kad tik juos pirma pamatytų.
Dar viena vištaitė nedaro įspūdingų pasirodymų ar turnyrų, bet kas rytą, dar saulei nepakilus, savo išrinktajai gieda sonetus. Tiesa, gergždžiančio (primenantį griežlės balsą) kriokimo gal giedojimu nepavadinsi, bet patelei tai gražiausia muzika (turbūt). Kas tas giedorius – ogi laukų vištelė kurapka.
Laukai ir šlapynės jau skamba nuo pempių kvykavimų ir perkūno oželio mekenimų. Pempių patinai maivosi savo kuodais, bando pateles sužavėti akrobatiniais skrydžiais ir kaip profesionaliai moka statyti lizdus (žemėje padaryti negilią duobutę).
O perkūno oželiai, išskėtę uodegos plunksnas, mekendami nardo padangėje. Kiti tilvikai ir puošeivos – gaidukai – irgi jau strikinėja, bet visiškai vestuvėms pasiruoš tik balandžio gale.
Tylūs ežerų nendrynai irgi po truputį atgyja. Čia jau nuo kovo gieda nendrinės startos, o dabar jau nebenutyla ežerinės nendrinukės, greitai prie jų prisijungs ir krakšlės. O įspūdingiausias nendrynų „giesmininkas“, pelkių jautis – didysis baublys. Jo duslus baubimas girdėti net už kelių kilometrų.
Pačiuose ežeruose po savaitės kitos vestuvinius žaidymus pradės ir vieni gražiausių šokėjų (ant vandens) – ausuotieji kragai. Nepraleiskit progos pastebėti, kaip paukščiai vienas kitam lankstosi ir atsistoję ant vandens dovanoja dumblių kuokštus.
Na, o parkai, miškai ir pakrūmės jau gaudžia nuo įvairiausių giesmininkų choro. Patys garsiausi ir ištvermingiausi – strazdai giesmininkai (juos labai lengva atskirti nuo kitų paukščių, nes mėgsta kiekvieną motyvą pakartoti antrą kartą).
Jiems nenusileidžia melodingai čiulbantys juodieji strazdai. O kur dar liepsnelės, erškėtžvirbliai, kikiliai, žaliukės, alksninukai, įvairios zylės, bukučiai, pilkosios pečialindos, geltonosios startos, ligutės, karietaitės, varnėnai, keršuliai – visų net neišvardinsiu.
Tik jų giesmės nėra tokios romantiškos, kaip mums atrodo. Jie visa gerkle rėkia pasauliui, kad čia jų teritorija, kad visus, kurie čia įlįs. prikuls. Jie savo balsu bando įrodyti, kad yra patys geriausi, stipriausi, ištvermingiausi ir tinkamiausi partneriai. Trumpai – konkurentams siūlo snukin, patelėms siūlo mylėtis.
O ką žvėrys? Dauguma žvėrių jau laukiasi ir ne vestuvės jiems galvoj. Šernių guoliuose jau kriuksi dryžuoti paršiukai. Be didelių iškilmių tik ežiai sumes trumpam skudurus ir po poravimosi vėl kas sau išsivaikščios. Na ir, žinoma, kiškiai, aspangę iš meilės (čia jų nuolatinė būsena), ieško patelės, vaikosi keliese ją, gauna nuo jos galvon, bet nepasiduoda, kol nepasiekia savo.
Tad savaitgalį, jei būsit gamtoje, o tokiu oru nebūt gamtoje tiesiog neįmanoma, pasiklausykit, kaip paukščiukai vienas kitam siūlo į dantis arba prie kokios balos bandykit surast tritoną ar pasiklausyt varlių koncertų.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
