Ne vieną pasaulio rekordą pasiekęs Lietuvos lenkas Valerjanas Romanovskis šeštadienį pasiruošęs mesti dar vieną iššūkį šalčiui. Jis tikisi pasiekti ilgiausio važiavimo dviračiu esant minus 100 laipsnių temperatūrai rekordą. „Mes stengiamės šaltį prisijaukinti, o ne jį nugalėti“, – portalui LRT.lt sakė V. Romanovskis.
Vilniaus rajone gimęs ir užaugęs, tačiau ilgus metus Lenkijoje gyvenantis V. Romanovskis sako, kad kiekvienas gali pasiekti daugiau nei jis mano. Tiesiog reikia tuo tikėti. Jis tapo pirmuoju žmogumi istorijoje išbandžiusi Sibiro taigą, kur 48 valandas be pertraukos važiavo dviračiu esant žemesnei nei -40 temperatūrai. Tuomet dvi paras dviračiu važiuodamas Jakutijoje jis pasiekė pasaulio rekordą ir atšiauriomis sąlygomis įveikė maždaug 500 km.
Savo mintimis prieš naują šalčio išbandymą daugkartinis Gineso rekordininkas V. Romanovskis pasidalino su portalo LRT.lt skaitytojais.
– Tai nėra pirmas kartas, kada metate iššūkį šalčiui. Koks iššūkis Jūsų laukia šeštadienį? Plačiau papasakokite apie jį.
– Šiuo metu su komanda vystome daugiaetapį projektą „Oswajamy Mróz“ („Prisijaukiname šaltį“). Pirmajame projekto etape praleidome 100 valandų -50 laipsnių temperatūroje, antrajame, kuris vyks balandžio 6 dieną, tikimės pasiekti ilgiausio važiavimo dviračiu -100 laipsnių temperatūroje rekordą. Trečias projekto etapas, kuris vyks 2020 metais, apima mūsų kelionę į šalčiausią vietą pasaulyje, į Jakutiją.
Naujausias mūsų iššūkis – bandymas pasiekti Gineso rekordą absoliučiai naujoje kategorijoje – vyks Varšuvos Centriniame stadione PGE Narodowy BIKE EXPO parodos metu ir vadinsis BIKE EXPO – Narodowy test rowerowy 2019 (BIKE EKSPO – Nacionalinis dviračių testas 2019). Renginio metu stadione stovės sunkvežimis su mobiliąja termokamera, kurioje laikysis -100 laipsnių temperatūra. Tokioje temperatūroje be pašiltukų ir kitų galimybių pasišildyti mėginsiu ant dviračio praleisti kuo ilgesnį laiką.
– Ar šiam iššūkiui buvo reikalingas specialus pasiruošimas? Kaip jis vyko?
– Kiekvieną mūsų projektą lydi labai atsakingas pasiruošimo etapas, kuris kartais trunka net keletą metų. Besiruošdami, konsultuojamės su mokslininkais ir gydytojais. Šeštadienį, stadione, mus sups 30 specialistų komanda, kuri realiuoju laiku analizuos mūsų kūnų būklę ir nušalimo laipsnį.
Prieš artėjantį įvykį testavome kūnų atsparumą šalčiui, būdami tiek pačiame šaltyje, tiek leidžiant laiką ledinėje eketėje. Joje praleisdavome net iki 1,5 val. Be to, daug dėmesio skyrėme treniruotėms su dviračiu, dirbome su treniruokliais, leidome laiką saunoje ar bėgiojome gamtoje. Žiemos treniruočių metu nakvojome miške ir kas keletą valandų leidome laiką eketėje.
– Vėl sieksite pasaulio Gineso rekordo. Kiek jų jau turite savo kolekcijoje? Kiek jums pačiam svarbūs rekordai?
– Su komanda esame įgyvendinę keliolika ambicingų sporto projektų ir pasiekę keletą Gineso rekordų. Dalis jų buvo oficialiai patvirtinta, kiti dar laukia patvirtinimo.
Mūsų tikslas nėra patys rekordai, kur kas svarbesnis yra pats kelias, vedantis iki jų. Besiruošdami rekordui, sužinome daug naudingos informacijos apie savo kūnų galimybes. Žmogaus organizme slypi milžiniškas potencialas, o pasiekti rekordai tik dar kartą įrodo, kad einame teisingu keliu.
– Kada prasidėjo jūsų eksperimentai su šalčiu? Kaip nutiko, kad tai, ko, dauguma nemėgsta, tapo svarbia jūsų gyvenimo dalimi?
– Dalis žmonių bijo šalčio, bet taip yra todėl, kad jie paprasčiausiai nėra su juo susipažinę. Galima įsimylėti šaltį, šaltis turi išganingą poveikį mūsų organizmams. Nuo jo galima tapti netgi priklausomam. Šiuo metu su kolegomis neįsivaizduojame, kaip galime funkcionuoti be šalčio ir eketės. Kodėl šaltis? Todėl, kad yra sunkiai sutramdomas ir reikalauja didelio nuolankumo.
– Ar niekad jūsų gyvybei nebuvo kilęs pavojus, atliekant eksperimentus su šalčiu?
– Mes stengiamės prisijaukinti šaltį, o ne nugalėti. Tam naudojame didelį žinių bagažą, stengiamės būti nuolankūs ir pagarbūs. Šalčio negalima nugalėti, nes mes, žmonės, neturime jokių šansų kovoje su stichija. Vienintelis dalykas, kurį galime atlikti, tai – neleisti šalčiui mūsų nugalėti. Tą ir darome. Būtent tokiame požiūryje ir slypi mūsų sėkmė.
Už pagalbą rengiant straipsnį dėkojame LRT RADIJO žurnalistui Darijušui Malinovskiui.
