Psichologinę krizę sukelia ne tik negatyvūs pokyčiai, bet ir pozityvūs, pavyzdžiui, paaukštinimas pareigose ar nauji santykiai, sako psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė. Pasak jos, lietuvių psichologinės būsenos tyrimu nustatyta, kad apie 31,1 proc. Lietuvos gyventojų patiria didesnę ar mažesnę psichologinę krizę. Specialistų teigimu, žmonės turėtų neignoruoti to, kas vyksta, suprasti, kad patirti psichologinių sunkumų – normalu bei įvertinti, ar nereikėtų kreiptis pagalbos.
Susitikime, kuriame pristatyti lietuvių psichologinės būsenos tyrimo rezultatai, dalyvavo psichologė-psichoterapeutė, Krizių įveikimo centro direktorė Simona Glodenienė, psichologė-psichoterapeutė Asta Groblytė ir socialinių mokslų daktarė, „KOG instituto“ direktorė Eleonora Šeimienė.
Tyrėjų duomenimis, kone trečdalis lietuvių patiria psichologines krizes, o net 10,4 proc. Lietuvos gyventojų situacija labai sunki. Krizės požymiai, pagal kuriuos nustatyti tokie duomenys, įvairūs – tai miego sutrikimai, padidėjęs irzlumas, dažnas konfliktavimas su aplinkiniais, kaltės, nusivylimo jausmai, nerimas ar liūdesys, mintys apie savižudybę.
„Visi žmonės bent kelis kartus gyvenime patiria psichologinę krizę. Ją gali sukelti įvairiausios priežastys, ne tik negatyvūs pokyčiai, bet ir pozityvūs – paaukštinimas pareigose, nauji santykiai, kurie reikalauja prisitaikyti ir išmokti gyventi kitaip nei iki šiol“, – sako S. Glodenienė.
E. Šeimienė tikino, kad ketvirtadalis lietuvių taip pat įvardija, kad artimoje aplinkoje turi žmonių, kurie patiria psichologinius sunkumus.
„Tai nutinka sveikam žmogui ir kiekvienas tai patiria. Taip pat kiekvienas turi resursų įveikti krizes. Psichologinės pagalbos itin reikia neišsisprendusiai krizei. Jei per 2 mėnesius situacija negerėja ir nesikeičia, tai svarbu galvoti apie rimtesnę pagalbą iš išorės. Tie 10 proc. sunkiausių atvejų – žmonės, kuriems reikia pagalbos. Užsistęsusios krizės gali pereiti į psichikos sutrikimus“, – teigia S. Glodėnienė.
Laiku įveikta krizė, sako specialistė, gali lemti kokybiškesnį gyvenimą. „Jei žmogus gauna pagalbą, psichologinė savijauta gali pagerėti, o jei negauna, nepasiekia buvusios ankstesnės būklės. Čia kalbame apie krizes, kurių žmonės neįveikia savais resursais“, – tikina ji.
Tyrimo duomenimis, net 45 proc. Lietuvos gyventojų sako patyrę bet kokių psichologinių problemų. Pasak A. Groblytės, stigma kreiptis į psichologą – vis dar tokia pati stipri, tačiau džiugina kai kurie teigiami pokyčiai.
„Matome skirtumus amžiaus grupėse – didžioji klientų dalis 19–25 metų. Jauni žmonės nebebijo kreiptis pas specialistus, identifikuoja, kad turi sunkumų ir kreipiasi. Tie, kurie kreipiasi per vėlai, kartais tiesiog nemoka identifikuoti, kas vyksta, kad reikia savimi pasirūpinti. Pavyzdžiui, mėnesį blogai miegoti – negerai, reikia kreiptis pagalbos. Psichologinių problemų turėti yra normalu. Jei galvojame, kad tai nenormalu, nenorime to pastebėti“, – įsitikinusi A. Groblytė.
Psichologė džiaugiasi, kad jaunoji karta nebijo kreiptis pagalbos ir ateityje tikisi palankesnio požiūrio į psichologines problemas ir jų sprendimus. Jei norime normalizuoti požiūrį į psichologinius sunkumus, pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs, portalui LRT.lt sako A. Groblytė.
„Verta pagalvoti ir apie save – ar esu patyręs kažkokių psichologinių problemų, kas yra psichologinės krizės mano gyvenime, kaip jas įveikiau. Visa tai tam, kad matant šalia esantį, tos stigmos netrukdytų pamatyti, kad žmogus nėra nenormalus, jis tik normaliai reaguoja į nenormalią situaciją, kad jis sielvartauja, nes yra ko sielvartauti. Normalu kartais taip jaustis, nes gyvenime tikrai būna tokių įvykių, kurie išmuša pagrindą iš po kojų ir viskas susvyruoja. Reikia sau pripažinti, kad ne visuomet esi stiprus, todėl ir kitas gali būti silpnas“, – teigia ji.
Pasak specialisčių, neįveikus krizės gali atsirasti pasikartojantys psichologiniai sunkumai – problemos santykiuose, nerimo, nuotaikos sutrikimai. Jie patys savaime nepraeina ir ilgainiui gali atnešti sunkias pasėkmes psichinei sveikatai.
