Gyvenimas

2019.03.26 14:47

Hepatitas C – liga be simptomų: išryškėja tik prasidėjus komplikacijoms, o užsikrėsti gali bet kas

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.03.26 14:47

Visuomenėje dar yra likęs šio viruso rezervuaras ir ne visi žino, kad serga, nes liga besimptomė, jokių skundų nesukelia, kol nepažengia labai toli, apie hepatitą C sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, profesorius, Jonas Valantinas. Pasak jo, po užsikrėtimo ligos simptomai gali nepasireikšti net kelis dešimtmečius, o užsikrėsti labiausiai rizikuoja tam tikros grupės.

Pasaulio svekatos organizacija skelbia ambicingus planus iki 2030-ųjų išbraukti virusinį hepatitą C iš pavojingiausių ligų sąrašo. Tiesa, dabar didžiajai daliai ligonių Lietuvoje kepenys persodinamos dažniausiai dėl to, kad jas pažeidė būtent šis virusas. Gydytojai nuolatos pabrėžia, kad šiuo virusi užsikrėsti gali kone kiekvienas žmogus.

Pasak gydytojo gastroenterologo J. Valantino, pagrindinis kelias, užsikrėsti hepatito C virusu – per kraują, nes buitiniu keliu jis neplinta. Gydytojas sako, kad Lietuvoje nemaža dalis galimų kepenų donorų vis dar yra užkrėsti, nes tik 1993 metais kiekvienas donoras imtas tirti dėl šio viruso.

„Visuomenėje dar yra likęs tam tikras šio viruso rezervuaras ir ne visi visuomenės nariai žino, nes liga yra besimptomė, jokių skundų nesukelia, kol nepažengia labai toli – iki sunkios lėtinės kepenų ligos, kuri pasireiškia savo komplikacijomis. Iki šiol pacientams neretai atsitiktinai yra aptinkamas šis virusas“, – teigia J. Valantinas.

Jis tikina, kad hepatitu C užsikrėsti galima kraujo perpylimo metu, motinos šį virusą gali perduoti savo vaikams gimdymo metu. Taip pat didelė rizikos grupė – intraveninius narkotikus vartojantys žmonės.

„Vis dėlto nemažo procento mums nepavyksta sužinoti, kaip virusas patenka į kraują. 40–50 atvejų yra neaiškūs, bet be jokios abejonės, ši infecija patenka per kraują“, – tvirtina gydytojas.

Pacientai dažniausiai į gydytojus anksti nesikreipia todėl, kad liga neturi simptomų, sako jis: „Profilaktiškai netiriama, nebent pats pacientas nori – tuomet jam galima atlikti visus tyrimus. Besimptomis ligos periodas gali trukti ir 10–20 metų, kol atsiranda kažkokie minimalūs skundai. Kita vertus, turime rizikos grupes – tai žmonės, kuriems buvo darytos didelės operacijos su kraujo perpylimais, žmonės, turintys daugybinius lytinius santykius, keletą partnerių, buvę donorai, intraveninių narkotikų vartotojai. Jei pakliūvi į šį sąrašą, reikia susimąstyti, kad tau reikia pasitikrinti dėl šio viruso.“

Anksčiau hepatito C gydymas buvo sunkus, ne visuomet efektyvus, ilgas ir dėl vaistų šalutinių poveikių ligoniai net liaudavosi gydęsi. Tačiau Lietuvą pasiekė naujos kartos gydymo metodai – galima išgydyti apie 99 proc. ligonių.

„Anksčiau gydymas buvo labai ilgas, net iki pusės metų ar metų, gydymas sukeldavo daug šalutinių reiškinių. Vienas baisiausių – nuo nervų sistemą veikiančių vaistų, kurie sukeldavo depresijas, privedusias ir iki savižudybių. Šiais laikais vaistai labai paprasti, reikia išgerti 1–3 tabletes per dieną, gydymas trunka 2–3 mėnesius, o išgydoma daugiau nei 99 proc., jei pacientas vartoja vaistus taip, kaip yra nurodyta gydytojo“, – sako profesorius.

Norintiems pasitikrinti dėl viruso, J. Valantinas pataria pasilankyti pas šeimos gydytoją – hepatito C tyrimai atliekami visose gydymo įstaigose.

„Jei nustatome lėtinę kepenų ligą ir randame kepenų pažeidimus, privalome nustatyti, kodėl tie pakitimai atsirado. Šeimos gydytojams jau keletą metų leidžiama tirti kepenų funkcijos rodiklius, o aptikus pakitimus, gali siųsti gastroenterologo konsultacijai. Pats paprasčiausias tyrimas – tapti kraujo donoru, nes ten tiriami visi virusai ir bus pranešta, ar esate sveikas“, – pataria profesorius.

Plačiau – laidos įraše (nuo 34:13 min.)

Labas rytas, Lietuva I dalis