Gyvenimas

2019.03.25 19:07

Bandymas apkabinti žemės rutulį: po pergalės Antarktidos maratone – į Šiaurės ašigalį

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.03.25 19:07

Verslininkė Roma Puišienė pusę pasaulio įveikė tam, kad prabėgtų pirmą savo gyvenimo maratoną. Tai nutiko Antarktidoje, esant ekstremalioms sąlygoms, kurios lietuvės nesustabdė. Moterų grupėje R. Puišienė iškovojo pergalę ir tapo pirmąja Lietuvos atstove, kuri laimėjo šį maratoną. Šiuo metu ji ruošiasi ilgos distancijos bėgimui Šiaurės ašigalyje.

Iš pradžių viena, vėliau – dviese

R. Puišienė apie Antarktidos maratoną ir asmeninius pasiekimus sporto srityje bei versle moterų lyderystės konferencijoje „Go Forward!” kalbėjosi su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Pastarasis taip pat yra išbandęs savo jėgas ne viename maratone.
 
R. Puišienė papasakojo, kad ji sportavo visą gyvenimą, todėl sportiniai iššūkiai jai niekuomet nebuvo naujiena. Tačiau anksčiau ji nebėgiojo, todėl Antarktidos maratonas moteriai buvo pirmasis.  Mintis apie tai jai kilo per 2017 metų Kalėdas.
 
„Vyras manęs paklausė, ko aš norėčiau dovanų per Kalėdas, tuomet jam pasakiau, kad norėčiau sudalyvauti Antarktidos maratone. Jis sutiko su sąlyga, kad jam pačiam bėgti nereikės. Tačiau kai pradėjau ruoštis, jis po poros mėnesių man pasakė, kad palaikys man kompaniją. Taigi išvažiavome dviese ir mums abiem tai buvo pirmas maratonas“, – tikino R. Puišienė.

Jie abu maratono bėgimui atsakingai ruošėsi metus. R. Puišienė neslėpė, kad tam tikrais sunkesniais treniruočių etapais buvo kilę ir ne tokių optimistinių minčių. Tačiau, anot jos, visada į priekį vedė suvokimas, kad reikia laikytis sudaryto plano, nes šiandien praleidus treniruotę, rytoj bus sunkiau.

Kritinių momentų nepajuto

N. Mačiulis prisiminė savo pirmąjį maratoną, kurį pavadino nemalonia pirmąja patirtimi, todėl jis paklausė, kokia buvo R. Puišienės savijauta pirmą kartą stojus į bėgimo trasą. Anot moters, ji į maratoną atvyko labai geros fizinės formos, todėl bėgant nepajuto jokių kritinių momentų.

„Kadangi tai buvo mano pirmas maratonas, treneris man sakė neskubėti ir suvokti, kad, tarkime, 33 kilometre jau bėgsi kitas „aš“. Tačiau manyje jis taip ir neprabudo“, – sakė R. Puišienė.

Šalia moters visą maratono laiką bėgo jos vyras Algirdas Puišys. Taip buvo sutarta iš anksto, nes jis buvo tempo palaikytojas. Jis finišavo tuo pačiu metu kaip ir žmona. Abu 42 km 195 m distanciją įveikė per 5 val. 3 min. 32 sek. A. Puišiui šis rezultatas vyrų grupėje atnešė 10 poziciją. 

„Po 20 km jis norėjo bėgti greičiau, tačiau aš klausiausi trenerio patarimų ir jį stabdžiau. Kai artėjome prie finišo ir žinojome, kad antrojoje pozicijoje esančią mergina lenkiu maždaug valanda, tai distanciją pabaigėme nedidindami tempo“, – kalbėjo R. Puišienė.

Antarktidos maratone žmonės dalyvauja dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskutinioji, po daugiau nei 13 valandų finišavo dalyvė, kuriai daugiau nei 60 metų. Ji maratoną įveikė bene pėsčiomis, užtat su savimi turėjo peliuko Mikio figūrėlę ir fotografavo ją prie kiekvieno mylios ženklo.

Anot N. Mačiulio, vyriausiems kada nors maratoną pasaulyje įveikusiems žmonėms – tiek vyrui, tiek moteriai yra po maždaug 93 metus. Jo tikinimu, pasaulio rekordai dažniausiai yra pasiekiami asmenų, kuriems yra tarp 30–40 metų, nes tam reikia ne tik ištvermės, bet ir gero psichologinio pasiruošimo.

„Taigi negalvokite, kad jau pražiopsojote savo aukso amžių“, – į susirinkusią konferencijos publiką kreipėsi N. Mačiulis.

Vaikai seka tėvų pavyzdžiu

R. Puišienė kartu su vyru Algirdu rūpinasi su medicina susijusiu šeimos verslu, prekiauja dantų implantais. Nepaisant užimtumo, moteris randa laiko sportui, kuris užima svarbią jų šeimos gyvenimo dalį. Moteris juokavo, kad kai jos vyro kas nors paklausia, ar žmona yra profesionali sportininkė, jis atsako: „Ne, profesionalai tiek nesportuoja“.

Moteris neslepia sportuojanti labai daug, o ilgą laiką pagrindinis jos sportas buvo kalnų dviračiai. Ji yra organizavusi pasaulio orientavimosi kalnų dviračiais čempionatą, kuris Vilniuje vyko 2017 metais.

„Kadangi pati dalyvaudavau tokiose varžybose, tai važiuodama į jas Estijoje, prisikalbėjau, nes iškėliau mintį, kodėl Lietuvoje negalime suorganizuoti tokių varžybų. Tuomet kolegos sportininkai man pasiūlė tą padaryti ir sutikau. Vėliau sporto žurnalistai pasaulio orientavimosi sporto čempionatą pripažino vienu geriausių“, – sakė R. Puišienė.
Konferencijos dalyvė patikino, kad ją žavi galimybė peržengti savo ribas ir prabudus kitam „aš“ proga su juo pasikalbėti. Balandžio pradžioje be iššūkių negalinti gyventi sportininkė ruošiasi išbandyti savo jėgas Šiaurės ašigalyje vykstančiame maratone. Į šią avantiūrą ji nusprendė leistis po sėkmingo savo finišo Antarktidoje.

Moteris pasakojo, kad vaikai taip pat aktyviai leidžia savo laisvalaikį, nes tą daro jų tėvai.

„Jie iš principo neturėjo kito pasirinkimo. Jeigu tėvai būtų dailininkai, tai galbūt ir jie pieštų. O jeigu tėvai sportuoja, tai ir vaikai tą daro. Jie tiesiog gyvena šeimos gyvenimą, kur sportas ir sportiniai pasiekimai yra vertinami ir tuo didžiuojamasi. Tai turbūt jiems yra įaugę į kraują. Aišku, aš nenorėčiau, kad jie tai darytų dėl mūsų, jog patenkintų mūsų neišsipildžiusias ambicijas“, – atviravo R. Puišienė.

N. Mačiulis sėkmingus rezultatus asmeniniame gyvenime, versle ir sporte pasiekusios moters paklausė, kokia yra sėkmės formulė. Anot R. Puišienės, sunku būtų įvardinti vieną, viską nulėmusią priežastį.

„Turbūt milijonai dalykų susideda į vieną paveikslą. Mano vaikystė nebuvo tradicinė, nes mama vesdavo ekspedicijas į kalnus, todėl tekdavo matyti, kaip ji pakuoja ir skaičiuoja maisto davinius. Galbūt aš su savo ekstremaliais „nuprotėjimais“ pratęsiu jos tradiciją. O norą siekti neįmanomų tikslų tikriausiai įskiepijo Stokholmo verslo mokyklos filiale Rygoje. Būtent tai man išvažiavus iš provincijos atvėrė akis, jog pasaulis yra ženkliai platesnis“, – akcentavo R. Puišienė.