Gyvenimas

2019.03.22 22:40

Logopedai: išmaniosios programėlės – grėsmė vaikų kalbai

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.22 22:40

Kalbos specialistai pastebi, kad daugėja mažų vaikų, kurie sunkiai ištaria net paprastus garsus arba dažnai sėkmingiau pasako angliškus žodžius, nei lietuviškus. Nors dalis kalbos defektų gali būti įgimti arba nulemti aplinkos, gydytojai sako, kad dalį greičiausia lemia ir vaikams vis dažniau įbrukami išmanieji telefonai. Juose esantys žaidimai mažųjų neskatina kalbėti, todėl esą ir nelavėja kalbos įgūdžiai.

Logopedai pastebi, kad vis daugiau vaikų prasčiau taria žodžius ir vėliau sunkiau kurpia sakinius. Dalis kalbos defektų gali būti įgimti arba nulemti vaiko aplinkos, tačiau dalis – išmaniųjų programėlių pasekmė.

Ryškiaspalviai ir garsiai grojantys telefonai patrauklūs akiai, kuri, pasak ekspertų, neskatina vaikų balsu reaguoti į tai, ką mato. Išmaniosios technologijos pačios kalbos neugdo, tarkim, filmukų žiūrėjimai ar žaidimų žaidimai, nes reikalingas dialogas, gyvas pokalbis, reikalingi atsakymai, klausimai, komentavimai, pasakojimas, ir tada vyksta smegenyse ta veikla, kad kalba plėtotųsi ir kalbos suvokimas gerėtų.

Santaros vaikų ligoninės vyr. logopedė Lina Janušaitė sako kasdien matanti vis daugiau tėvų, kurie nenustygstančius vaikus bando užimti mobiliaisiais telefonais. Logopedė pastebi, kad vaikai vis dažniau geriau taria užsienio kalbų, o ne lietuviškus garsus.

„Įprotis liežuvį laikyti, įprotis išvis kalbėti, bendrauti, komunikuoti su žmogumi, o ne žiūrint į planšetę ir dar užsienio kalba, gyvūnai ar žaidimai ten kiek tai lavina vaiką. Vaikas dažniausiai tyli. Jeigu vaikas nėra skatinamas klabėti, nukenčia artikuliacija ir foneminės klausos neišlavėjimas, ir žodynas skurdus, ir rišliosios kalbos, kalbos gramatinės sandaros sutrikimas būna. Tai labai dažni atvejai, lietuviškai nežino kaip pasakyti, žino angliškai“, – pasakojo L. Janušaitė.

Panorama

Išmanusis telefonas, pasak psichologės dr. Monikos Skerytės-Kazlauskienės, neturėtų pakeisti žaidimų su tėvais ar kitais vaikais. Per ankstyva vaiko pažintis su programėlėmis gali lemti ir iškreiptą tikrovės supratimą.

„Vaikas sėdi ir zyzia, ką veikti, ką veikti, o mama sako: gerai, imk telefoną. Išmokome vaikus, kad kažkas turi juos užimti, kad visada turi būti smagu, jie neištveria nuobodulio, jiems tai – košmaras. Tada jiems sunku išsėdėti pamokas, ten niekas nešoka, nelinksima, ten niekas nesako, koks tu šaunuolis, ir visas pasaulis tada atrodo nubodus, nes kai apsidairai palink, nelabai čia kas juda, nešokinėja, spalvos nesikeičia, bet mes turime tame gyventi, tą priimti, išmokti atrasti, kas tame pasaulyje, gamtoje yra smagu“, – kalbėjo M. Skerytė-Kazlauskienė.

Specialistai išmaniųjų programėlių visiškai nenurašo – šios gali būti ir naudingos, bet mažieji naudotis jomis turėtų nuo 3 ar 4 metukų.