Gyvenimas

2019.03.24 08:00

Lietuviai sudarė unikalų žemėlapį: sužinokite, kur gyvena Sleipnis ir Barbegazis

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.03.24 08:00

Ar žinote, kur gyvena elfai, sirenos, vilkolakiai ar sraigės žudikės? Visų jų gyvenamosios vietos sužymėtos unikaliame Europos mitinių būtybių žemėlapyje, kurį sudarė Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami Kartogradijos ir geoinformatikos katedros profesorės Giedrės Beconytės. Ir tai ne vienintelis unikalus mūsų kartografų darbas, sudominęs ir užsienio kolegas. Pasak profesorės, šiek tiek pasukus galvą žemėlapyje galite pavaizduoti beveik viską, net ir tai, ko negalime pamatyti plika akimi.

„Žemėlapis, kaip ir nuotrauka, geriau už tūkstantį žodžių – tai ne vien tik vietovės brėžinys, padedantis orientuotis erdvėje, tačiau gali būti ir vaizdingas tam tikrų duomenų apibendrinimas“, – pastebi G. Beconytė.

„Bendrajame ar topografiniame žemėlapyje sužymėta, kur yra pastatai, keliai, vandens telkiniai, miškai ir pan. Visi jie – lygiaverčiai objektai. Tačiau jei sumanysite, kad keliai jūsų žemėlapyje yra reikšmingesni, juos išskirsite, suskirstysite ir aprašysite legendoje, turėsite teminį kelių žemėlapį“, – pasakoja profesorė.

Teminis žemėlapis gali vaizduoti ir apčiuopiamus objektus, ir plika akimi nematomus – oro temperatūrą, taršą, įvairius statistikos duomenis ir kita. „O kartais viskas priklauso nuo jūsų vaizduotės bei kūrybiškumo“, – patikina G. Beconytė, Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedroje vedanti paskaitas, skirtas kūrybiniam mąstymui lavinti.

Būtent tokiose paskaitose gimsta unikalūs darbai. Vienas tokių – Europos mitinių būtybių žemėlapis. Jame galima sužinoti, kad, pavyzdžiui, mitinė būtybė Barbegazis gyvena Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Skandinavijoje gyvena magiškas dievo Odino aštuonkojis žirgas Sleipnis. Sužymėti ir kiti mistiniai veikėjai – elfai, sirenos, vilkolakiai. Jame pažymėti ir Lietuvoje gyvenantys sutvėrimai: Kalnų milžinas, Aitvaras, Ragana ir kiti.

„Kai prieš kelis metus pasirodė šis žemėlapis, jis toks pasaulyje buvo vienintelis. Galbūt dabar kur nors yra išleista kažkas panašaus, tačiau apie tai neteko girdėti“, – šypsosi G. Beconytė.

Žemėlapio parengimas užtruko apie 1200 valandų arba apie pusantro mėnesio nepertraukiamo darbo. Teko perskaityti ir išanalizuoti daugybę literatūros įvairiomis kalbomis. Skirtingų šalių tautosakoje minimos net 224 tipų mitinės būtybės, unikaliame žemėlapyje pavaizduotos savo gyvenamoje vietovėje ir būdingoje gyvenamojoje aplinkoje.

„Apskritai sudaroma labai daug ir įvairių žemėlapių. Pavyzdžiui, internete esu aptikusi interaktyvų žemėlapį „The Refugee Project“, kuriame galima pasižiūrėti pabėgėlių srautus skirtingais istorijos laikotarpiais. Taip pat galima pamatyti, į kokias šalis jie traukiasi ar panašiai.

Tačiau būna ir žaismingesnių, labiau pramoginio pobūdžio darbų. Tarkime, kolegos iš Rusijos sudarinėjo žemėlapį apie gimtąsias pasakų personažų vietas. Yra žemėlapių, kuriuose sužymėtos ateivių aplankytos vietos. Nemažai šalių yra sudarę žemėlapius, susijusių su kultūriniais stereotipais, pavyzdžiui, amerikiečiai sudarė žemėlapį, kuriame nurodyta, kaip jie mato kitas šalis: vienas vadina kengūrų kraštu, kitas – saunų ar flamenko šokėjų ar panašiai“, – pastebi G. Beconytė.

Tiesa, kai kurie tokie pramoginiai žemėlapiai yra sudaromi mėgėjų. Be to, pasak profesorės, daugelyje šalių sudarinėti žemėlapius mokosi geodezijos ar geografijos specialybių studentai, tačiau nuoseklių studijų, kaip pvz., VU kartografijos ir geoinformatikos katedros magistrantūros studijos, kur ruošiami kartografai profesionalai, yra ganėtinai nedaug. „Galbūt todėl mūsų studentai gali sau leisti į užduotis pažvelgti plačiau, kūrybiškiau ir sukurti unikalius darbus“, – svarsto G. Beconytė.

Jos vadovaujami kartografijos magistrantūros studentai yra parengę ir 21 amžiaus pradžios Europos konfliktų žemėlapį, kuris sulaukė nemažai užsienio kolegų dėmesio – buvo publikuotas švedų kartografų leidinyje, o vėliau „Journal of Maps“ pripažintas geriausiu metų žemėlapiu.

„Iš žiniasklaidos ir kitų šaltinių studentai surinko labai daug duomenų, o juos tipizavus pasirodė, kad projektą prasminga tobulinti toliau, kasmet vis su kitu kursu“, – prisimena mokslininkė.

Užsienio kolegų dėmesio sulaukia ne tik Vilniaus universiteto studentai, galintys pasigirti originaliais ar informatyviais darbais, bet ir mūsų mažieji. Jų piešiami žemėlapiai galbūt nėra labai tikslūs, tačiau visuomet ryškūs ir traukiantys akį.

Lietuvos kartografų draugija kas porą metų organizuoja vaikų piešinių atranką tarptautiniam žemėlapių konkursui „Gyvename vieningame pasaulyje“. Iš kelių šimtų piešinių atrenkami šeši geriausi darbai, dalyvaujantys konkurse.

„Jau įvyko devyni tarptautiniai konkursai, lygiai tiek pat, devynis, yra pelnę ir mūsų mažieji kartografai. Tai labai didelis pasiekimas tokiai mažai šaliai, – sako G. Beconytė. – Dalyvaudama tarptautiniame kongrese mačiau visų dalyvių darbus ir pastebėjau, kad labiausiai išsiskiria piešiniai iš Lietuvos ir Indonezijos. Juose – ypatingas grožis ir ryškios spalvos. Nors sakome, kad mes, lietuviai, esame niūroki, mūsų mažieji viską mato kur kas spalvingiau ir šviesiau.“

 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius