Gyvenimas

2019.03.21 18:10

Šalutinio migdomųjų poveikio lietuviai nebijo: vaistus vartoja dešimtmečiais

Evelina Želvytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.03.21 18:10

Pasitaiko atvejų, kai kelias savaites vartoti skirtus migdomuosius ar raminamuosius vaistus žmonės vartoja dešimtmečius, LRT RADIJUI sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė, gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė. Statistika rodo, kad šiuos vaistus bent kartą gyvenime vartojo kas penktas lietuvis.

Atrodytų, kūnas nebeturi jėgų, o žmogus niekaip negali užmigti. Apie tokią būseną šiandien kalbama vis dažniau. Vieni bemiegėmis naktimis skaito, kiti užmigti bando, skaičiuodami iki 100 ar 1000, o dar kita žmonių grupė stveriasi raminamųjų ir migdomųjų vaistų.

Lietuvoje pastarasis pasirinkimas – vienas dažniausių Europoje. Statistika rodo, kad migdomųjų ir raminamųjų vaistų mūsų šalyje suvartojama  du tris kartus daugiau nei kitose Šiaurės Europos šalyse. Bent kartą gyvenime juos vartojo kas penktas Lietuvos gyventojas. Šių medikamentų populiarumą pastebi ir specialistai.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimo informacijos biuro vedėjos, gydytojos toksikologės Laimos Gruzdytės, šiais vaistais piktnaudžiauti nederėtų – jie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Tiek raminamieji, tiek migdomieji vaistai, jeigu skiriami teisingai ir teisingai vartojami, iš tiesų yra saugūs ir geri preparatai, kurie iš tiesų gali būti vartojami ir turi savo nišą, kur puikiai pateisina save ir iš esmės yra saugūs preparatai. Bet, kai prasideda piktnaudžiavimas, atsiranda galimybė juos vartoti ne visai taip, kaip paskirta gydytojo, tokiu atveju prasideda bėdos“, – tvirtina L. Gruzdytė.

Specialistės aiškinimu, net ir vieną kartą išgėrus šių vaistų, jeigu žmogus turi mažesnę toleranciją tokiems preparatams ar paskirta per didelė dozė, gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis.

„Gali atsirasti tiek koordinacijos, tiek atminties sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje, padidėja griuvimų, net ir traumų tikimybė. Jau nešnekant apie tai, kad vartojant šiuos vaistus nedera vairuoti, kažkokius labai didelio susikaupimo, dėmesio reikalaujančius darbus dirbti nerekomenduojama“, – sako L. Gruzdytė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į apsinuodijimą šiais vaistais. Pernai užregistruota beveik 300 tokių atvejų. Iš jų kas trečias apsinuodijęs – jaunesnis nei 18 metų.

„Tie preparatai, jeigu juos surado ir apčiulpė (net nebūtina praryti) mažas vaikas, tai praktiškai beveik 100 proc. jis atsiras gydymo įstaigoje dėl apsinuodijimo, nes tai pavojinga, dažniausiai tai stiprūs preparatai. Kitas dalykas, kai žmogus, nesilaukęs efekto, vaistus vartoja pakartotinai arba geria didesnę dozę, negu buvo rekomenduota, negu buvo paskirta“, – tvirtina L. Gruzdytė.

Jos aiškinimu, tokiu atveju pasireiškia perdozavimo simptomai: mieguistumas, vangumas, sąmonės slopinimas. Sunkaus apsinuodijimo atveju sąmonės slopinimas gali progresuoti iki komos, visiško sąmonės netekimo ir net kvėpavimo sustojimo.

Be šių ūmių ir greitai pastebimų simptomų gydytojai atkreipia dėmesį ir į ilgalaikio migdomųjų ir raminamųjų vaistų vartojimo žalą. Didžiausias L. Gruzdytės įvardijamas pavojus – priklausomybė.

„Ilgainiui ima neužtekti tos dozės, kurią žmogus vartodavo. Nepasireiškia tas pageidaujamas poveikis ir dozę tenka didinti. Bandant nutraukti vaistų vartojimą, atsiranda stiprus nerimas, nemiga, gali atsirasti net ir fiziologiniai pokyčiai: kilti kraujospūdis, svaigti galva, darytis silpna, gali vystytis įvairiausi sutrikimai, jeigu jau priklausomybę turintis žmogus bando nutraukti tų preparatų vartojimą“, – akcentuoja L. Gruzdytė.

Ji pabrėžia – šių vaistų negalima vartoti tiesiog panorėjus. Juos būtinai turi skirti gydytojas. Be to, tvirtina specialistė, praktiškai visi šie medikamentai skiriami keletui savaičių, nors kiekvienas preparatas turi truputį kitokį terminą, kiek jis galėtų būti rekomenduojamas.

„Tai galėtų būti taikoma kažkokiam trumpalaikiam nerimo ar nemigos sutrikimui gydyti arba kaip pagalbinė terapija jau skiriant kažkokį konkretų kitą gydymą (tiek preepilepsinių būklių, net ir prie nerimo kažkokių sutrikimų). Bet kokiu atveju šie preparatai turėtų būti vartojami tik su gydytojo paskyrimu ir tik pagal tas rekomendacijas, kurios nurodytos. Atsitinka kartais taip, kad tie preparatai skirti keletui savaičių, bet vartojami dešimtmečiais“, – LRT RADIJUI sako L. Gruzdytė.

Jos teigimu, tokiems pacientams, kurie jau seniai vartoja šiuos preparatus, reikėtų pasitarti, kaip derėtų nutraukti vartojimą. Jeigu žmogus migdomuosius ar raminamuosius vaistus vartoja ilgai, jų vartojimo negalima staiga nutraukti.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.