Gyvenimas

2019.03.21 07:00

Specialistai: jei nemokate tinkamai paruošti, nesakykite, kad arbata neskani

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.03.21 07:00

Net ir pačią kokybiškiausią arbatą galime sugadinti akimirksniu, jei nemokame jos tinkamai paruošti, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ teigia arbatos žinovai. Tad svarbu ne tik išsirinkti kokybišką arbatą – šiek tiek kantrybės ir dėmesio detalėms arbatą pavers tikrai ypatingu gėrimu. Tačiau ir paruošę arbatą dar galite ją sugadinti, jei pasaldinsite cukrumi. Kulinarinio tinklaraščio kūrėja Kristina Pišniukaitė tikina – pagardinę arbatą cukrumi Šri Lankoje liktumėte nesuprasti.

Lietuvoje arbata vadinami visi karšti gėrimai iš žolelių ir šaknų, tačiau tikroji arbata – tik specialiai paruošti arbatmedžio lapai. Tačiau kaip auginami, apdorojami, pakuojami arbatos lapeliai? Galimybę pamatyti šį procesą Šri Lankoje turėjo kulinarinio tinklaraščio kūrėja K. Pišniukaitė.

„Skinami tik 3 jauniausi lapeliai, tiksliau – 2 lapeliai ir 1 pumpurėlis. Tai reikalauja preciziškumo, skindamas negali perlaužti ar sulenkti lapelio, nes tai iš karto prastina arbatos kokybę. Dėl to yra dirbama rankomis ir kol kas jie neranda būdo, kaip tai automatizuoti“, – pasakoja K. Pišniukaitė.

Ji tikina neišvydusi nei purškiamų chemikalų, nei dedamų sintetinių priedų, nei pakavimo dujomis: „Vienintelis dalykas, prie kurio būtų galima prikibti, – higiena. Jei būtume buvę kur nors Šiaurės Europoje, būtų reikėję apsirengti kostiumais, dezinfekuotis, čia taip nebuvo, galėjome net liesti tą arbatą.“

Kai kurių Kinijos gamintojų arbatos neatitinka reikalavimų

Anot ekspertų, tikra arbata turi būti ruošiama iš šviežių arbatlapių. Ne visas arbatas apdorojant naudojami cheminiai priedai, tad kaip arbata atkeliauja iš tolimų kraštų?

„Arbatlapis, kaip kiekvienas gyvas daiktas, yra jautrus aplinkos poveikiui. Į Lietuvą paprastai šviežios, pirmo skynimo arbatos dažniausiai keliauja lėktuvu. Vėlesnio skynimo arbatos Lietuvą pasiekia maždaug per 40 dienų, tad dažniausiai atkeliauja laivu“, – pasakoja „Skonis ir kvapas“ atstovas Marius Mikulevičius.

Arbatos tėvynės yra tos šalys, kurias Europos Sąjungoje įprasta vadinti trečiosiomis. Natūralu, kad jose produktams taikomi kiti, neretai žemesni reikalavimai, todėl ir ne visa iš ten atkeliaujanti arbata yra saugi.

Pasak M. Mikulevičiaus, kalbant apie Kiniją ypač jautri tema – pesticidai ir trąšos: „Ne visi Kinijos gamintojai gali eksportuoti arbatą į Europą, nes kai kurios tiesiog neatitinka ES keliamų reikalavimų.“

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė tikina, kad atpažinti, pavyzdžiui, labai kokybišką žaliąją arbatą – nesunku: žalioji arbata bus kokybiška, jei ant pakelio bus parašyta, kad ją galima užpilti 3 ar 4 kartus. Taip pat ekspertai tikina, kad reikia stengtis ragauti kuo daugiau arbatų ir taip lavinti skonį.

Tinkamai paruošta žalioji arbata tonizuoja mažiau

„Žalioji, baltoji, juodoji, ulongas – jos visos yra nuo to paties arbatkrūmio camelia sinensis, skiriasi tik jų fermentacijos lygiai“, – tikina M. Mikulevičius.

Anot G. Azguridienės, žalioji ir juodoji arbatos – antioksidantų šaltinis, o jeigu geriame mačią – antioksidantų gauname dar daugiau. „Antioksidantai lėtina senėjimą, oksidaciją. Žmonės pajunta, kad jų savijauta geresnė, o darbingumas didesnis“, – teigia ji.

„Rooibos“ (siauralapio raibsteglio) arbata – puikus gėrimas vakare, nes jame nėra kofeino, pažymi arbatos ekspertas Rokas Bernotas. O kaip dėl kalbų, kad arbatoje kur kas daugiau kofeino nei kavoje?

„Arbatmedžių yra įvairių, jie skiriasi sukauptu kofeino kiekiu. Taip pat svarbu plikymas, pavyzdžiui, žalioji arbata plikoma žemesnėje temperatūroj ir trumpai, tad kofeino ištirps mažiau, negu plikant juodą arbatą“, – sako jis.

Taigi viskas priklauso nuo to, kaip paruošite arbatą. Jei tai darysite pagal gamintojų rekomendacijas, žalią arbatą plikysite trumpiau nei juodą, ji ir tonizuos mažiau. „Kavą rinksis tie, kuriems reikia greitai prabusti, o arbatą renkasi žmonės, kuriems reikia ilgesnės koncentracijos“, – aiškina M. Mikulevičius.

Sakyti, kad arbata iš Kinijos, netikslu

Kilmės šalis, pasak specialistų, nemažai pasako apie pačias arbatžoles. Nors itin dažnai minima, kad arbata iš Kinijos, anot R. Bernoto, tai tas pats, kas pasakyti, kad arbata iš Europos: „Kinija yra didžiulė šalis, arbatžoles auginanti tūkstantmečius. Skirtingos Kinijos provincijos turi savo arbatžolių gamybos stilius.“

Arbatos pardavėjai, jo teigimu, siekdami pelno nesibodi ir sukčiauti: Kinijoje vienos populiariausių arbatžolių yra „lun džin“ – ši arbata brangi, tad daug gamintojų pradeda auginti šių arbatžolių krūmus visai kitose vietose ir pardavinėja sakydami, kad tai „lun džin“, tik pigesnė.

M. Mikulevičius tikina, kokybiškiausia juodoji arbata auga Himalajų aukštikalnėse – Indijoje, Dardžilingo provincijoje, Nepalas taip pat dovanoja išskirtinės klasės arbatų.

Neretai vartotojai išgirsta pranešimų apie maisto ir veterinarijos specialistų sulaikytas arbatos partijas iš tokių šalių, kaip Rusija ar Ukraina. Dažniausiai tai – pesticidų kiekius viršijanti produkcija. Todėl, kur prieš atsidurdama Lietuvoje pabuvojo arbata, reikėtų atidžiai pasidomėti.

Nemoka ruošti ir sako – nekokybiška ir neskanu

Net ir pačią kokybiškiausią arbatą galime sugadinti akimirksniu, jei nemokame jos tinkamai paruošti. Pasak K. Pišniukaitės, pirmoji taisyklė – gerai arbatai reikalingas geras vanduo: „Jokiu būdu negalima iš naujo kaitinti vandens, reikėtų jį išpilti ir į arbatinį įpilti naujo vandens.“

Taip pat itin svarbu, kokios temperatūros vandeniu arbata plikoma. Arbatos ekspertas R. Bernotas sako namuose turintis virulį, kuriame galima nustatyti reikiamą temperatūrą – iki tokios vanduo ir užverda. Tačiau dauguma tokių virdulių nenaudoja, o užvirinti vandenį ir jį vėsinti iki reikiamos temperatūros – taip pat ne išeitis. Anot jo, iš tam tikrų požymių galima atskirti, kokios temperatūros kaistantis vanduo: „Vienas požymis yra garsas, antras požymis – garas, ir trečias – burbuliukai.“

Jo teigimu, plikyti arbatžoles reikėtų 3 minutes – plikant ilgiau pradeda ekstrahuotis daugiau kofeino, o ilgai plikant juodąją arbatą pradeda ekstrahuotis taninai, sutraukiantys burną, dėl to ją tampa neskanu gerti.

Blogai ir per trumpai plikyti arbatą, sako „Dilmah“ atstovas Baltijos šalims Sigitas Kalmaitis. Anot jo, kiekvienas gamintojas parašo, kiek laiko reikėtų mirkyti pakelį, o jei mirkoma per trumpai, arbata būna netinkamai paruošta: „Vartotojas paragauja ir padaro išvadą, kad arbata bloga, nes neskani.“

O G. Azguridienė įsitikinusi – daugumai nepatinka žalioji arbata, nes jie nėra gėrę jos gerai paruoštos. Taip pat ji kritikuoja puodelyje plaukiojančias arbatžoles – jos manymu, įpročio puodelyje palikti arbatžoles reikėtų atsikratyti.

Didžiausia klaida – saldinti cukrumi

Arbata pakelyje buvo sukurta vartotojų patogumui – juk taip greičiau ir paprasčiau. Tačiau, pasak M. Mikulevičiaus, ne viskas arbatos pakelyje yra arbata: ten galima rasti priemaišų, tokių kaip arbatos dulkės, stiebai, kristalai.

„Šie dalykai arbatai padeda įgauti stipresnį skonį ir aromatą. Galite padaryti eksperimentą: užpilkite arbatos pakelį ir 3 g birios arbatos šaltu vandeniu. Pamatysite, kaip lengvai arbatos pakelis nudažo vandenį, o biriai arbatai reikia karštesnio vandens, kad ji atsiskleistų, atiduotų savo skonį, aromatą, spalvą“, – aiškina specialistas.

Tačiau ir pakuotės nėra vienodos, tad renkantis arbatą pakeliuose reikėtų adekvačiai įvertinti kainas ir rinktis kokybišką arbatą. M. Mikulevičius neskuba nuteisti ir aromatizuotų arbatų. Jo teigimu, dažnai, kad taptų kvapnesnės, arbatos aromatizuojamos augaliniais kvapais, kartais ir aliejais.

O didžiausia klaida ruošiant arbatą – gardinti ją cukrumi. Anot K. Pišniukaitės, Šri Lankos gyventojai įsižeidžia, jeigu į arbatą įsidedi cukraus: „Ypač į baltąją arbatą, kuri yra aukščiausios klasės, pati brangiausia, savito skonio. Jeigu įdedi cukraus, vadinasi, visai nieko nesupranti.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė