Gyvenimas

2019.03.17 07:00

Užrašai ant pakuočių lietuviams – vis dar mįslė: ką reiškia „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“?

LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2019.03.17 07:00

Vis dar nemažai vartotojų neskiria terminų „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“ reikšmių, nežino, kaip geriausia laikyti produktus, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ tikina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė. Jos teigimu, jei baigėsi produktų, pažymėtų užrašu „Geriausias iki“, vartojimo terminas, juos galima vartoti ir toliau, o kai kurių produktų šiukštu negalima dėti į šaldytuvą. „Vietoje noro, kad produktas galiotų ilgiau, išeina atvirkščiai“, – sako ji.

Statistika rodo, kad apie dešimtadalis iš kasmet Europoje susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Anot specialistės O. Keblienės, produktas, kurio tinkamumo vartoti terminas pažymėtas užrašu „Geriausias iki“, praėjus nurodytai datai tikrai gali būti ir toliau vartojamas, jeigu pakuotė nebuvo pažeista, o produktas buvo laikytas tinkamomis sąlygomis. O jeigu pasibaigė tinkamumo vartoti terminas, pažymėtas užrašu „Tinka vartoti iki“, šį produktą reikėtų išmesti, priduria ji.

„Daugumos birių produktų, t. y. kruopų, laikomų ne šaldytuve, tinkamumo vartoti terminas žymimas užrašu „Geriausias iki“ dėl to, kad jų laikymo sąlygos yra gana plačios. O produktai, kurių pasibaigus tinkamumo vartoti terminui vartoti nereikėtų, tai šaldytuve laikomi gaminiai: pieno, mėsos. Jie labai greitai pradeda gesti, dėl to praėjus tai datai juos vartoti nesaugu“, – aiškina O. Keblienė.

Pasak jos, visas pasaulis stengiasi kuo mažiau švaistyti maistą, tad nusipirkus per daug, pavyzdžiui, šviežios mėsos, tikrai galima dalį jos užšaldyti: „Užšaldžius tokius produktus tinkamumo vartoti terminas prailgėja daug kartų.“

Jei baigėsi produktų, pažymėtų užrašu „Geriausias iki“, vartojimo terminas, nors juos ir galima toliau vartoti, anot specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį, ar šie produktai buvo laikomi tinkamai:

– ar pakuotė nebuvo sušlapusi,

– ar pakuotė nebuvo pažeista – pažeidus pakuotę, pasikeičia produkto laikymo aplinka, oksidaciniai ir kiti procesai įvyksta greičiau,

– ar nesimato pelėsio,

– ar produktas neskleidžia pašalinio kvapo,

– ar produktas vizualiai neatrodo kitaip, nei turėtų.

Jei produktas ir jo pakuotė atrodo ir kvepia įprastai, jį tikrai galima vartoti ir toliau, o jei matote pokyčių, išmeskite produktą. Taip pat O. Keblienė perspėja, kad matomai buvusių sušlapusių ir jau sausų produktų vartoti vis dėlto nebereikėtų.

Jos teigimu, tinkamumo vartoti terminus nustato patys gamintojai, atsižvelgdami į tai, ką ir kaip gamina: „Produktas gali būti gaminamas naudojant maisto priedus konservantus ir jų nenaudojant, taip pat atsižvelgiama ir į pakuotę, nes sandari plastikinė pakuotė turi vienas savybes, nesandari – kitas. Dažniausiai remiamasi laboratorinių tyrimų duomenimis.“

Taip pat, pasak pašnekovės, visada paliekamas šioks toks laiko rezervas, kad produktas iki tinkamumo vartoti termino pabaigos būtų maksimaliai kokybiškas ir saugus vartoti.

Ant pakuotės taip pat nurodomos produkto laikymo sąlygos, o jeigu jų nėra, vadinasi, produktą galima laikyti kambario temperatūroje ir jo be reikalo į šaldytuvą dėti nereikėtų: „Ten yra drėgnesnė aplinka ir kartais vietoje noro, kad produktas galiotų ilgiau, išeina atvirkščiai – produktas pradeda pelyti ir jį reikia išmesti. Geriausias pavyzdys – kruopos. Jos neskirtos laikyti šaldytuve. Taip pat būti šaldytuve tinka ne visiems vaisiams.“

Jei nėra nurodyto galiojimo termino, taip pat nereikėtų išsigąsti. Anot O. Keblienės, viena iš Europos Sąjungos iniciatyvų – padidinti skaičių produktų, ant kurių tinkamumo vartoti terminas išvis nebūtų rašomas, taip siekiama, kad maisto būtų iššvaistoma kuo mažiau. Šiuo metu produktai, ant kurių neprivaloma nurodyti tinkamumo vartoti termino, yra šie: cukrus, druska, alkoholiniai gėrimai, švieži vaisiai ir daržovės ir kt.

Lietuvoje draudžiama parduoti maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, dėl to dalis prekybos centrų produktus nukainoja, pažymi įvairiais ženklais ir parduoda už mažesnę kainą. Specialistė sako, kad ši praktika yra įprasta ir gera, o tokius produktus, jeigu jie buvo tinkamai laikomi, o pakuotė nepažeista, galima vartoti.

Taip pat daug prekybos centrų įsitraukia į tokių organizacijų, kaip „Maisto bankas“, organizuojamas iniciatyvas ir atiduoda maistą, kurio tinkamumo vartoti terminas pasibaigė, labdarai, valgykloms, maitinančioms skurstančiuosius.

„Palyginti, kaip buvo prieš 10 metų ir kaip yra dabar, tikrai daugėja iniciatyvos dalyvių, kurie pasibaigus tinkamumo vartoti terminui pasirenka produktus ne išmesti ar sunaikinti, kas yra grynas maisto švaistymas, tačiau panaudoti juos kitais tikslais. Matome, kaip atsiranda ir viešojo maitinimo subjektų, kurie, pagaminę per daug patiekalų kokiai nors šventei, atiduoda juos valgykloms, kurios maitina skurstančius“, – pasakoja O. Keblienė.

Ji įsitikinusi – tokias iniciatyvas kuria brandi visuomenė, ir nors turime kur pasitempti, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išmetame mažiau maisto.

Plačiau – laidos įraše (nuo 16.44 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.