Jei lengvi kalnų žygiai jums prie širdies, Karkonošių nacionalinį parką Lenkijos pietryčiuose aplankyti beveik privaloma. Tankūs miškai, kai kur kyšančios uolos, šniokščiantys upeliukai ir kunkuliuojantys kriokliai laukia gamtos mylėtojų. O jei pasiseks, pamatysite ir didžiausią parko atrakciją – muflonus. Pabodus vaikštinėti po kalnus galite susipažinti su stiklo gamyba iš arti. Taip arti, kad ką tik pagamintos stiklinės karštį galėsite pajusti ranka.
Sudetų kalnai driekiasi per tris valstybes – Vokietiją, Čekiją ir Lenkiją, o Jizera ir Karkonošiai yra du didžiausi ir vis daugiau turistų dėmesio sulaukiantys Sudetų kalnagūbriai Lenkijos pietryčiuose. Būtent jie vadinami naująja alternatyva Tatrams ar net Alpėms. Žinoma, čia nėra aukštų viršūnių, tačiau būtent todėl Jizera ir Karkonošiai puikiai tinka neprofesionaliems kalnų entuziastams ir šeimoms su vaikais.
Stikladirbių ir slidininkų miestelis
Slėnyje tarp Karkonošių ir Jizeros kalnų įsikūręs nedidelis Škliarska Poremba (lenk. Szklarska Poręba) miestelis, kurio istorija neatsiejama nuo kalnakasybos, stiklo gamybos ir, žinoma, kalnų turizmo. Stiklas čia buvo gaminamas nuo senų laikų – 1366 m. minimas miestelis ir stiklo dirbtuvės, vėliau tapusios „Josephinenhütte“, didžiausiu ir geriausiu fabriku Silezijoje (dabar jis vadinamas „Julia“). O pamatyti, kaip gimsta įvairūs stiklo gaminiai, galima nedidelėse dirbtuvėse „Lesna Huta“, priklausančiose Henrykui ir Magorztai Lubkowskiams.
Jose du stiklo meistrai kasdien demonstruoja rankų miklumą ir neįtikėtinas stiklo savybes, per kelias minutes sukurdami paukštį, žirgą ar taurę. Nedidelėje patalpoje stovi krosnis, kurioje kaitinama stiklo masė, o temperatūra siekia 1200 laipsnių. Kad spėtų padaryti kažką iš skysto stiklo gumulo, meistrai turi apie 30 sekundžių, joms prabėgus stiklo masė ima aušti ir praranda elastingumą. Baigtas dirbinys būna „atvėsęs“ iki 500 laipsnių (vienas iš meistrų pasiūlo priartinti delną prie mažo stiklinio paukštelio, bet šiukštu neliesti – karštis išties puikiai jaučiamas) ir keliauja į specialią krosnį, kurioje toliau lėtai vėsta. Įvairioms spalvoms gauti naudojami mineralų milteliai: auksas dažo raudonai, nikelis mėlynai, cinkas baltai, anglis rudai ir t. t.
Nuo 19 a. vid. Škliarska Poremba jau buvo žinoma ir mėgiama keliautojų, o dabar yra vienas iš pagrindinių Lenkijos slidžių, kalnų žygių ir dviračių sporto centrų. Čia yra 5 įvairių lygių slidžių trasos, keltuvai (galima pasikelti į Šrenicos viršunę, siekiančią 1362 m aukštį), o sniegas laikosi kiek daugiau nei 100 dienų per metus. Kainos Škliarska Poremboje mažesnės nei kaimyninių šalių kalnų kurortuose, todėl kiekvienais metais miestelis sulaukia vis daugiau gamtos ir sporto mylėtojų.
Neaukšti kalnai suteikia galimybę į žygius leistis ir mažiau patyrusiems keliautojams ar šeimoms su mažais vaikais. Takai sužymėti, tad tereikia išsirinkti maršrutą (ypač daug pasiūlymų yra dviratininkams). Beje, lankantis Škliarska Poremboje privaloma užsukti ir prie Kamienczyko krioklio. Iki jo reikia pavažiuoti miško keliuku, tačiau šiek tiek pavargti verta. Iki krioklio teks leistis laiptais, o tada eiti siauru kanjonu per specialų prie uolinės sienos pritvirtintą tiltą. Jo gale laukia 27 m aukščio ir 4 m pločio kunkuliuojantis krioklys. Tiesa, norintys patekti arčiau krioklio turės susimokėti apie 6 zlotus ir gaus šalmą.
Vartai į Karkonošių kalnus
Pakeliui į aukščiausią Karkonošių kalnų viršūnę įsikūręs Karpačo (lenk. Karpacz) miestelis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tylus užutėkis Lenkijos-Čekijos pasienyje. Tačiau pastaraisiais metais jis tampa vis svarbesniu kalnų slidinėjimo ir žygių centru, kurį renkasi jauni žmonės, šeimos su vaikais. Miestelis kartais vadinamas ir vartais į Karkonošių nacionalinį parką: per metus jame apsilanko 1,5 milijono turistų, yra 112 km takų, 10 keltuvų, daugybė apgyvendinimo įstaigų ir pramogų. Parkas dėl savo ypatingos gamtinės vertės saugomas vienos iš UNESCO programų. Parke gyvena apie 100 paukščių rūšių, aptinkama vilkų pėdsakų, tačiau didžiausia pramoga parko lankytojams – 20 a. pr. čia užveisti muflonai.
Karpačo prieigose yra Dziki vadinamas krioklys ir užtvanka ant Lomnicos upės. Taip pat galima pamatyti įspūdingų uolų (pro jas eina turistinis takas, žymimas raudona spalva). Ypač daug pramogų skirta vaikams: Žaislų muziejus, nusileidimas rogutėmis visais metų laikais, interaktyvus burtų ir paslapčių muziejus „Karkonoskie tajemnice“, Pasakų parkas, „Lego“ kaladėlių ekspozicija, Karpačo gyventojos U. Jonkisz lėlių kolekcija, laukinių vakarų miestelio reknstrukcija „Western City“. Suaugusiems skirtas Sporto ir turizmo muziejus, kuriame galima pamatyti, kokiomis slidėmis ir rogutėmis buvo rugtyniaujama prieš kelias dešimtis metų.
Vienas iš įdomiausių Karpačo lankytinų objektų yra medinė Vango bažnyčia, pastatyta apie 1200-uosius metus Vango parapijoje, Norvegijoje. Taip, tai – ne klaida. Pasakojama, kad Vango parapijos bažnyčia 19 a. pr. tapo per maža tikintiesiems, tačiau perstatymas buvo labai brangus, todėl buvo nuspręsta ją paprasčiausiai parduoti ir už gautus pinigus pastatyti naują, didesnę. 1842 m. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo IV paliepimu iš Norvegijos ji buvo pervežta į Pietryčių Lenkiją.
Bene aukščiausioje Karpačo dalyje stovinti Vango bažnyčia iš išorės atrodo įspūdingai. Stebina ir tai, kad ji buvo pastatyta nenaudojant metalinių vinių. Viduje išlikę originalūs elementai – kolonos, dekoruotos augalų ir gyvūnų motyvais. Šalia altoriaus stovi dvi žvakidės su meilės simboliais – gulbe ir širdimi. Sakoma, kad tuoktuvės šioje bažnyčioje garantuoja ilgą ir laimingą poros gyvenimą.
Maratoninkų rojus
Pirmą kartą Žemutinėje Silezijoje besilankantiems turistams, nesidomintiems žiemos sportu ir įvairiais maratonais, pavadinimai Jakuszyce ir „Bieg Piastów“ greičiausiai nieko nereiškia. Visgi lenkams, ypač vietiniams – tai vienas svarbiausių metų renginių, t. y. cross country slidininkų maratonas, siejamas ne tik su sportu, bet ir su laisvės idėjomis.
Mintis apie „Bieg Piastów“ varžybas gimė dabar legendiniam sportininkui Julianui Gozdowskiui laikais, kai lenkai sunkiai galėjo įsivaizduoti laisvas keliones į užsienį. Tačiau noras buvo didesnis už kliūtis, ir pirmasis cross country slidininkų maratonas surengtas 1976 m. „Pirmame maratone dalyvavo apie 500 sportininkų ir mėgėjų, tik pusė jų baigė maždaug 20 km trasą. Pirmuosius maratonus teko organizuoti patiems, be rėmėjų pagalbos. Lėšų gaudavome gamindami medžio paletes ir jas pardavinėdami“, – prisimena J. Gozdowskis.
Maratonas ėmė populiarėti prabėgus maždaug dešimtmečiui nuo jo pradžios, o šiais metais buvo surengtas jau 43 kartą ir truko 3 dienas. Jame dalyvavo 5000 sportininkų ir mėgėjų iš 32 šalių. Jie galėjo rinktis iš kelių skirtingo ilgio trasų – 6, 25, 30, 50 km, taip pat skirta šeimoms ir naktinė. Ilgiausios ir sudėtingiausios 50 km trasos laimėtoju šiais metais tapo čekas P. Ondrasekas. Dalyvauti „Bieg Piastów“ galima ir vasarą. Paskutinę rugpjūčio savaitę vyksta bėgimo maratonas (11, 21 ir 50 km ilgio trasose), o paskutinę rugsėjo savaitę vyksta dviračių maratonas (20, 40, 60 km ilgio trasose). Visi „Bieg Piastów“ vyksta Jakuszyce ir Jizeros kalnuose, trasos eina vien tik mišku.
Beje, pavargusius nuo žygių ir maratonų kūnus palepinti galima Cieplice kurorte kalnų papėdėje. Apie čia esančius ir gydomųjų galių turinčius vandenis buvo žinoma jau 13 a. Tačiau plačiai žinomu kurortu Cieplice virto tik 18–19 a. sandūroje, miestelį valdant Schaffgotschų šeimai. Čia ėmė plūsti sveikata besiskundžiantys paprasti žmonės ir įžymybės. Dabar Cieplice ištisus metus daugiausia lankomas vokiečių ir lenkų, tačiau besigydančiųjų gausa nesudrumstė mažo miestelio ramybės – pagrindinė gatvė ir parkai tylūs, kviečiantys ramiems pasivaikščiojimams.
Cieplice terminių vandenų tyrimai parodė, kad gydomųjų savybių jam suteikia sieros, silicio ir fluoro junginiai, veikiantys 90 laipsnių temperatūroje (būtent toks vanduo trykšta iš 2 km gylio gręžinių). Vanduo atvėsinamas ir naudojamas hidroterapijai, fizioterapijai, elektroterapijai, inhaliacijoms ir kitoms procedūroms.
Taip pat skaitykite
Pažintinę kelionę žurnalistams organizavo Lenkijos institutas Vilniuje ir Žemutinės Silezijos turizmo organizacija. Įtakos turiniui tai neturėjo.
