Gyvenimas

2019.03.15 20:00

Vroclavas – Lenkijos miestas, kuriame būtina žiūrėti po kojomis

Dalia Smagurauskaitė, LRT.lt2019.03.15 20:00

Vroclave naktis, lengvas lietus ir rūkas gaubia tuščias senamiesčio gatves, ir tik jie šimtais mažyčių akučių nužiūri kažkur pėdinantį turistą. Vienas pasitaiso akinius, kitas pakelia alaus bokalą, trečias ramiai geria kavą. Jie – tai Vroclavo nykštukai, dėl kurių iš proto eina visi, užsukę į šį Lenkijos miestą. Visgi tai – ne vienintelė atrakcija, dėl kurios verta aplankyti Lenkijos pietvakarių miestą ant Oderio upės kranto.

Šimto tiltų miestas

Ketvirtas pagal dydį Lenkijos miestas ir Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė Vroclavas vadinamas Lenkijos Venecija. Vietiniai skaičiuoja, kad per penkias jame tekančias upes nutiesta daugiau nei 100 tiltų, tačiau tikslaus skaičiaus niekas pasakyti negali – per daug sudėtinga suskaičiuoti. Į seniausią Vroclavo dalį – Tumski salą, kurioje jau 10 a. stovėjo medinė bažnyčia – taip pat veda tiltas, nukabinėtas tūkstančiais meilės spynelių. Tiesa, miesto valdžia planuoja 19 a. pab. tiltą restauruoti, todėl yra pasiruošusi pašalinti net 4 tonas meilės spynelių.

Dabar Tumski saloje stovi gotikinė šv. Jono Krikštytojo katedra, Arkivyskupo rūmai ir sodas, Šv. Egidijaus bažnyčia. Nuo tilto iki katedros veda gatvė su senoviniais dujiniais žibintais. Kiekvieną dieną likus maždaug pusvalandžiui iki sutemų čia pasirodo vyras ir rankiniu būdu uždega kiekvieną gatvės žibintą, taip ne tik apšviesdamas salą, bet ir pritraukdamas būrį turistų.

Beje, 1315 metais sala buvo parduota bažnyčiai. Pasakojama, kad neretai jos ypatingu statusu naudodavosi Vroclave prasižengę žmonės – pasaulietinė valdžia bažnyčios valdose galios neturėjo. Kiekvienas į salą įžengiantis vyras jau ant tilto privalėjo nusiimti kepurę, tarsi žengtų į bažnyčią. Vėliau Tumski saloje kartais apsistodavo Mikalojus Kopernikas, o 1766 metais viename iš namų gyveno ir italas nuotykių ieškotojas ir rašytojas Giacomo Casanova. Gražiausias Tumski salos vaizdas atsiveria nuo X. Dunikowskio krantinės, kitoje Oderio upės pusėje. Pasivaikščiojimą tęsti galima M. ir L. Kaczynskių krantine.

Pasipriešinimas okupantams... nykštukais

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Vroclavas žinomas užsienyje – mažieji jo gyventojai. Daugiau nei 400 nykštukų išsibarstę visame mieste ir kviečia į tikrą medžioklę – kas suras ir nufotografuos daugiau. Visgi nykštukai nėra tik pramoga turistams, ar bent jau nebuvo prieš kelis dešimtmečius.

Vroclave nuo seno šeimininkavo įvairios tautos ir giminės – lenkai, čekai, Austrijos Habsburgai, prūsai, vokiečiai. Pastariesiems miestas priklausė iki 1945 metų ir vadinosi Breslau. Po II pasaulinio karo Sovietų Sąjunga perkėlė Vokietijos ir Lenkijos sieną, taip miestas atiteko Lenkijai. Jame gyvenę vokiečiai buvo priversti išvykti, o į jų vietą buvo priverstinai atkelti lenkai (daugiausia iš Lvovo, Voluinės ir Vilniaus regionų). Galiausiai, 1981–1983 m. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, Vroclave gimė antikomunistinis judėjimas „Oranžinė alternatyva“.

Ką bendro „Oranžinė alternatyva“ turi su 30 cm aukščio nykštukais? Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos specialistė Arleta Bzdun sako, kad nykštukai tapo „Oranžinės alternatyvos“ sinonimais: „Oranžinės alternatyvos“ nariai kovojo su komunizmu, o viena iš kovos formų buvo ant namų sienų piešiami besišypsantys nykštukai. Tai buvo žinutė valdžiai, kad žmonėms nepatinka sistema, nepatinka toks gyvenimo būdas, kokį jie primetė, kad  situacija yra absurdiška. Tai buvo žinutė, kad žmonės kovos. Valdžia nykštukus uždažydavo, tačiau naktį „Oranžinė alternatyva“ juos vėl nupiešdavo“.

Žlugus komunizmui buvo nuspręsta įamžinti „Oranžinės alternatyvos“ atminimą – 2001 m. Svidnicos gatvėje, kur rinkdavosi pasipriešinimo grupės nariai, atsirado pirmasis ir iki šiol svarbiausias nykštukas, vadinamas „Papa Krasnal“. Dar penki, sukurti Tomaszo Moczeko, buvo pastatyti 2005 m.: tvorų tvėrėjas prie Vroclavo Universiteto, mėsininkas prie Stare Jatki arkados, du Sizifai Svidnicos gatvėje, plovėjas šalia Piaskowy tilto.

Dabar restoranai ir viešbučiai nori turėti nykštuką prie durų, nes galvoja, kad tai pritrauks daugiau lankytojų. Tiesa, anot A. Bzdun, tiesiog imti ir įkurdinti nykštuko patinkančioje vietoje verslininkai negali – pirmiausia jie turi pateikti paraišką ir gauti leidimą. Tuo tarpu turistams paruoštas nykštukų žemėlapis, o rugsėjį vyksta Tarptautinis nykštukų festivalis.

Miesto širdis

Nors seniausia Vroclavo dalis yra Tumski saloje, tikroji miesto širdis – Turgaus aikštė, viena didžiausių Lenkijoje (213 m ilgio ir 178 m pločio, už ją didesnės yra tik Krokuvoje ir Olecke). Aikštę iš visų pusių rėmina spalvoti namai puošniais fasadais. Neįprasta tai, kad aikštės viduryje stovi dvi rotušės, miestiečių namai ir net driekiasi keturios gatvelės. Senojoje Rotušėje įsikūręs muziejus, o naujojoje –valdžios institucijos.

Net 11 gatvių veda į Vroclavo Turgaus aikštę. Be to, pagrindinė aikštė jungiasi su kitomis dviem – Druskos turgaus aikšte (dabar čia yra visą parą veikiantis gėlių turgus), Šv. Elžbietos bažnyčios aikšte. 19 a. aikštėje buvo tramvajaus linija – iš pradžių traukiamų arkliais, vėliau varomų elektra. II Pasaulinio karo metu aikštė, kaip ir visas miestas, buvo apgriauta, vėliau pastatai restauruoti. Dabar ji priklauso tik pėstiesiems. Kai lauke šilta, aikštė prisipildo žmonių, vyksta koncertai ir kiti renginiai, gyvenimas joje kunkuliuoja

Turgaus aikštėje galima rasti ne tik nyštukų, bet ir lokį iškištu liežuviu. Nesunku atspėti (liežuvis nublizgintas iki spindėjimo), kad jį palietus lydės laimė, o gal net pasiseks sugrįžti į Vroclavą. Visai netoli lokio – prieš kelis metus užsidaręs seniausias Europos restoranas „Piwnica Swidnicka“, kuriame lankėsi tokios įžymybės kaip J. V. Goethe, F. Chopinas, P. Picasso ir kiti. Duris jis atvėrė 1273 metais. Kitame viduryje aikštės esančio komplekso kampe – „Spiz“, pirmoji Lenkijoje mini alaus darykla, kurioje alus buvo daromas lankytojams matant.

Pramogos vaikams

Pastaraisiais metais ne vienas Lenkijos miestas su pasididžiavimu pristatė naujų, interaktyvių muziejų. Ne išimtis ir Vroclavas – čia 2015 m. buvo atidarytas vandens muziejus „Hydropolis“, vienas iš vos kelių visame pasaulyje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tema negali būti įdomi, tačiau modernus muziejus tokį nusistatymą labai sėkmingai paneigia. Tą įrodo ir lankytojų kiekis – vasarą bilietą rekomenduojama įsigyti iš anksto.

Muziejus simboliškai įsikūrė sename vandens valymo komplekse, pastatytame 1893 m. Ekspozicijoje ne tik vaikai, bet ir suaugusieji gali susipažinti su vandens kilme, apžiūrėti batiskafą „Trieste“, kuriuo 1960 metais J. Piccardas ir D. Walshas nusileido į 10 911 m gylį Marianų įduboje. Atskiroje ekspozicijoje galima pamatyti pabaisas primenančius giliųjų vandenų gyventojus, taip pat pristatoma vandentiekio sistema ir t. t. Salėse yra interaktyvių ekranų, žaidimų, poilsio erdvių.      

Viena iš miesto atrakcijų vaikams – Vroclavo zoologijos sodas, įkurtas dar 1865 m. Dabar jis užima 33 ha plotą, jame gyvena apie 10 tūkstančių gyvūnų. Seniausiame ir turtingiausiame Lenkijos zoologijos sode galima pamatyti gyvūnų iš visų pasaulio žemynų, taip pat ir labai retų rūšių. Per metus jame apsilanko 2 milijonai žmonių – tai penktas lankomiausias zoologijos sodas Europoje. Prie tokio didelio lankomumo prisidėjo prieš kelerius metus atidarytas skyrius, pavadintas „Afrykarium“. Tai – didžiulis Afrikos faunos akvariumas su stiklo tuneliu po juo.

Dar viena pramoga  vaikams – „Kolejkowo“, sumažintos Žemutinės Silezijos ir Vroclavo miesto modelis. Bet ne toks jau ir mažas – iš viso galima pamatyti 510 metrų geležinkelio, 15 traukinių, beveik 250 pastatų ir 3,5 tūkstančio žmonių figūrėlių. „Kolejkowo“ miniatūra yra Swiebodzki traukinių stotyje.

Vroclavo plaučiai

Vroclavas – žalias ir jaukus miestas, o vietiniai ir turistai šiltuoju metų laiku mėgsta laiką leisti parkuose ir soduose. Pavyzdžiui, šalia pagrindinių Tumski salos lankytinų objektų yra botanikos sodas – antras pagal senumą Lenkijoje, įkurtas 1811 metais Vroclavo universiteto pastangomis (seniausias Lenkijos botanikos sodas yra Krokuvoje). Daugiau nei 7 ha plote dabar auga 11 tūkstančių augalų. Sode vyksta įvairūs renginiai, koncertai, laiką mielai leidžia miestiečiai, o vestuvių sezono metu čia fotografuojasi jaunavedžiai.

Visai šalia senamiesčio esantis J. Slowackio parkas vadinamas tylos oaze miesto centre, jungtimi tarp miesto ir gamtos. Greta įsikūrę keli muziejai, o bene įdomiausias tas, kuriame eksponuojama Raklavicos mūšio panorama – 15 m aukščio ir 114 m ilgio paveikslas, vaizduojantis T. Kosciuškos sukilimo sceną.

Galiausiai, būtina nuvykti į toliau nuo miesto centro esančią Šimtmečio salę, įtrauktą į UNESCO paveldo sąrašą, ir greta esantį Japonišką sodą. Šimtmečio salė buvo pastatyta 1911–1913 m. pagal vokiečių architekto Maxo Bergo projektą ir laikoma vienu svarbiausių 20 a. architektūros pavyzdžių. Šiltuoju metų laiku galima pasivaikščioti jos prieigose, vakarais pamatyti šokančius fontanus. Šalia yra tais pat metais sodininko Mankichi Arai sukurtas Japoniškas sodas.  

Praktinė informacija

– Pagrindinius Vroclavo lankytinus objektus galima pasiekti pėsčiomis. Taip pat galima naudotis gan gerai išvystuta viešojo transpoto sistema, ypač tramvajais.

– Mieste veikia elektrinių paspirtukų, elektrinių motorolerių ir elektrinių automobilių, taip pat dviračių dalijimosi sistemos.

– Ketinantiems mieste būti ilgiau nei dieną, rekomenduojama įsigyti „Wroclaw Tourist Card“, kuri suteiks nuolaidų ar nemokamų įėjimų į muziejus, nuolaidų restoranuose ir parduotuvėse, taip pat galimybę naudotis viešuoju transportu.

– Mieste veikia nemokamas wi-fi interneto ryšys.

– Vilnių nuo Vroclavo skiria apie 800 km, automobiliu atstumas įveikiamas per maždaug 10 valandų.

Pažintinę kelionę žurnalistams organizavo Lenkijos institutas Vilniuje ir Žemutinės Silezijos turizmo organizacija. Įtakos turiniui tai neturėjo.