Gyvenimas

2019.03.14 07:00

Laimės trenerė kovą su vidiniu kritiku laimėjo po 10 metų

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.03.14 07:00

Žmonės mintyse yra linkę save kritikuoti, priekaištauti. Būtent nuolatinis vidinis kritikas kelia daugumai nepasitikėjimą ir trukdo harmoningai bendrauti su savimi. Viena iš konferencijos „Moters vizija“ Norvegijoje organizatorių, laimės trenerė Laura Bartkevičiūtė-Rumbešt sako, kad išravėti vidines piktžoles ir susitvarkyti vidinį sodelį turime mes patys.

Remiasi savo patirtimi

„Tu esi nevykėlė. Tu vėl nieko nepadarei? Ir vėl susimovei? Tu esi nieko verta. Ką dabar apie tave pagalvos kiti?“, – toks vidinis dialogas metai iš metų tęsėsi Laura Bartkevičiūtė-Rumbešt gyvenime. Motyvacinės konferencijos „Moters vizija“ metu Norvegijoje gyvenanti Laura papasakojo, kad jos kova su vidiniu kritiku tęsėsi dešimt metų, per kuriuos ji patyrė tris klinikines depresijas.

„Iš tiesų save įžeidinėjau, smerkiau ir savęs nemylėjau tiek, kiek save prisimenu“, – prisipažino L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Anot moters, vidinis kritikas yra tai, nuo kurio prasideda tiesus kelias į psichologines problemas, depresiją. Nors Linos kelionė iki šiandienos buvo įsivaizduojamai sunki, tačiau ji remdamasi savo patirtimi sako, kad visus sunkumus įmanoma įveikti.

„Kai dar nesulaukusi 30 metų, išgirdau specialistų ir gydytojų verdiktą, kad man trečia depresija ir pilnaverčio gyvenimo nereikėtų tikėtis, iš pradžių nepatikėjau, jog tai tiesa. Tuomet kreipiausi į kitus žmones, kad išgirsčiau ir jų nuomonę. Taigi vidinis tikėjimas, kad viskas bus gerai, buvo. Tačiau ant peties sėdintis piktulis man sakė visai ką kita. Mes turime suvokti, kad vidinį dialogą galime valdyti, keisti ir kontroliuoti. Nereikia naudoti įrankio, kad save viduje smerktume ar žeistume“, – atviravo L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Jos pastebėjimu, žmonės labai retai prabyla ar pasikalba su kitais apie tai, kas vyksta viduje. „Jeigu suskaudus dančiui, mes kreipėmės į odontologą, tai kodėl nesikreipiame į specialistus tuomet, kai sunku viduje?“, – retorinį klausimą kėlė L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Pasak jos, įprotis save smerkti gali atsirasti po tam tikrų istorijų ir situacijų vaikystėje, paauglystėje, įsisenėti buvusioje darbovietėje ar pan.

„Mes visi esame patyrę sunkumų, bėdų, nesėkmių ir tai yra neišvengiama. Tačiau į viską, kas su mumis vyksta, turime žiūrėti kitaip. Žmogaus viduje 10 proc. yra tai, kas su mumis vyksta, ir 90 proc. to, kaip mes reaguojame į tai, kas vyko. Taigi reakcija šiuo atveju yra ženkliai stipresnė“, – kalbėjo L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Daugiau negatyvių minčių nei pozityvių

Pasak konferencijos pranešėjos, dažnas galvoja, kad negatyvios mintys ir vidinis dialogas yra atsitiktinis dalykas. Tačiau taip nėra, nes netgi mokslininkai yra pradėję analizuoti ir tyrinėti tai, kad vyksta mūsų galvose ir jau pateikia kai kurių faktų bei įrodymų.

L. Bartkevičiūtės-Rumbešt tikinimu, per dieną žmogui į galvą ateina labai daug minčių: apie 25–50 tūkst. Visą šį srautą moteris prilygina krioklio bėgimui, kurio neįmanoma sustabdyti.

„Taigi nuo minčių taip pat sudėtinga pabėgti. Tačiau nuo jų ir nereikia bėgti, o reikėtų pagalvoti, kaip su tuo jų srautu „susidraugauti“, – pabrėžė L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Anot jos, tyrimai atskleidžia, kad daugelio galvose iš visų į galvą atėjusių minčių 70 proc. jų būna negatyvios ir tik 30 proc. – pozityvios.

„Mintys provokuoja dialogą viduje, tačiau jei ant peties sėdi piktulis, tai dialogas virsta jo monologu. Tačiau visa tai įmanoma paversti sau naudingu pozityvumu“, – akcentavo L. Bartkevičiūtė-Rumbešt.

Ji atskleidė vieną dieną supratusi, kaip atrodo mūsų vidinis pasaulis, nes prieš maždaug septynerius metus jo tam tikrą analogą rado žvelgdama pro virtuvės langą į savo nedidelį sodelį su baseinėliu. Pradėjusi detaliau apžiūrėti matomą vaizdą, Lina tikino pastebėjusi, kad jį laikas tvarkyti ir tuomet supratusi, jog už ją to niekas kitas nepadarys. Todėl, pasak L. Bartkevičiūtės-Rumbešt, vidinį pasaulį taip pat turi susitvarkyti ir iš jo piktžoles išravėti pats žmogus.

Po dešimt metų trukusios depresijų ir išgyvenimų mokyklos šiandien Lina pripažįsta esanti stipresnė ir sako supratusi, kad viskas buvo ne veltui. Nors, anot jos, pradžioje praėjus tokią mokyklą buvo nejauku lyg sėdint pirmame suole.

„Kiekvienas įvykis nutinka ne veltui. Jeigu jus atleido iš darbo, apie kurį galvojote, kad jis yra svajonių darbas, negalvokite apie tai, kaip apie pažeminimą. Tai buvo pamoka jums, kurią šiame gyvenimo etape turėjote išmokti. Pavyzdžiui, aš per depresiją save pažinau visai kitokią, pasikeitė mano požiūris į gyvenimą. Per tuos dešimt metų domėjausi viskuo, kas vyksta manyje, todėl šiandien galiu pasidalinti savo patirtimi paremtais patarimais ir įžvalgomis“, – patikino moteris.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius