Gyvenimas

2019.03.07 14:58

Saulė džiugina ne visus: medikė patarė, kaip įveikti pavasarinę depresiją

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.03.07 14:58

Esame įpratę, kad depresija dažniau užklumpa rudenį, kai subjursta orai, bet ji gali apimti ir pavasarį, kai atšyla ir vis dažniau pasirodo saulė. Depresijos gydymo centro įkūrėja ir klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo, kad sveikatos pablogėjimas keičiantis metų laikams yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu ir tai yra vienas iš depresijos porūšių.

„Tai yra depresinė būsena su visais depresijos simptomais. Rudenį žmogus į ją panyra, nes sumažėja saulės. Sezoniu afektiniu sutrikimu sergantiems žmonėms sveikata dažniausiai pablogėja tamsiuoju paros metu – rudenį ir žiemą, būtent dėl saulės sumažėjimo. Bet apie dešimt procentų žmonių, kurie susiduria su šiuo sezoniniu afektiniu sutrikimu, turi atvirkštinę jo versiją“, – teigia A. Mockuvienė.   

Tokiems žmonėms savijauta pablogėja būtent pavasarį, nes vieni yra labai jautrūs saulės trūkumui, o kiti – padidėjusiam saulės kiekiui.

„Kai daugėja saulės, mes visi daugmaž jaučiame, kad daugėja energijos, geresnė nuotaika, aplink visi laimingesni. Bet kiti žmonės tuo metu tampa neramūs, energijos kiekis padidėja taip, kad net sunku nusėdėti vienoje vietoje. Žmonėms gali būti sunku miegoti, prasideda nemiga, žmogus nebegali miegoti rytais, kai ima šviesti saulė“, – sako A. Mockuvienė.  

Be to, kai blogai besijaučiantis žmogus mato laimingus ir saule besidžiaugiančius aplinkinius, jam gali pasidaryti dar sunkiau, kilti klausimai, kodėl visi džiaugiasi, o jis kenčia.

Pasak A. Mockuvienės, pavasarinė depresija dar siejama su alergijomis, ypač žiedadulkėms.

„Depresija dažniau serga moterys negu vyrai. Depresijos simptomai yra liūdesys be konkrečios priežasties, šalia yra kaltės jausmas, menkavertiškumas, miego, apetito sutrikimai. Žmogus patiria didelę kančią įvairiose savo gyvenimo srityse“, – paaiškina A. Mockuvienė.   

Aplinkiniai depresijos kamuojamam žmogui gali padėti būdami šalia, jį išklausydami bei suorganizuodami specialistų pagalbą. Nes, anot A. Mockuvienės, sergantieji dažnai nesupranta, kas su jais vyksta.

Sergančiajam gali padėti psichiatras, jo skirti vaistai arba psichologas ir jo konsultacijos. Bet žmogus gali bandyti padėti ir pats sau. A. Mockuvienė patarė sportuoti, medituoti, sureguliuoti mitybą, daugiau bendrauti ir būti šviesoje arba riboti jos kiekį.

Išsamus pokalbis – laidos įraše.  

Labas rytas, Lietuva