Gyvenimas

2019.03.07 20:05

Kaunietis ryžosi neeiliniam iššūkiui: perbėgs visą Aliaską

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.03.07 20:05

Kauniečiui Danieliui Narauskui, atrodytų, kitiems neįveikiami iššūkiai yra gyvenimo dalis. Maždaug prieš trejus metus vaikinas atstumą nuo San Francisko iki Niujorko su lūžusia ranka įveikė riedlente. Balandžio pirmomis dienomis jis pradės bėgimą per atšiauriausią ir šalčiausią JAV valstiją – Aliaską.

Netikėta mintis virto iššūkiu

Portalui LRT.lt D. Narauskas sakė, kad tokia idėja kilo spontaniškai. Be iššūkių sau negalintis gyventi vaikinas prisipažįsta, jog tai padeda augti asmenybei ir nesustoti vietoje.

„Prieš metus pradėjau taikyti vadinamąjį Wimo Hofo metodą, kuris susijęs su kvėpavimo pratimais, imuninės sistemos stiprinimu. Tai yra labai rimti dalykai, kurie keičia žmonių gyvenimus į gerąją pusę, nes jie tampa sveikesni ir labiau motyvuoti“, – pasakojo pašnekovas. Taigi maudymasis po šaltu dušu ar šokimas į eketę, kaip ir bėgiojimas, jau kurį laiką lydi Danielių kasdienybėje. Tačiau, anot pašnekovo, jis tai pradėjęs daryti ne galvodamas ar ruošdamasis tam tikram iššūkiui, tačiau norėdamas stiprinti savo sveikatą.

„Vieną dieną bėgdamas Kauno Ąžuolyno parke su šortais ir marškinėliais pagalvojau, kad esu pasiruošęs didesniam iššūkiui. Tuomet kilo mintis, jog reikia rasti vietą, kuri yra toli nuo namų, joje būtų atšiaurus klimatas ir tiktų mano sumanymui. Po praėjusios kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas jaučiuosi lyg kažką jose palikęs. Taip mano žvilgsnis pamažu nukrypo Aliaskos link, nes ji atitiko visus mano kriterijus“, – apie iššūkio užuomazgas kalbėjo D. Narauskas.

Pasak jo, būta minčių ir apie kitas šalis, pavyzdžiui, Šveicariją ar Austriją, kurios yra arčiau ir ten graži gamta, ar tolimesnę Rusiją. Tačiau tikslo pasirinkimą galų gale nulėmė tai, kad iššūkis vyktų ne gyvenamame žemyne.

„Kad pabaigčiau praėjusią kelionę, nemaža dalimi lėmė tai, jog buvau toli nuo namų ir negalėjau tiesiog sėsti į autobusą ir grįžti. Galimybę patekti į tokias sąlygas Aliaskoje aš vertinu pakankamai teigiamai. Iš ten nebus paprasta grįžti, todėl noriu nenoriu turėsiu įveikti tai, ką užsibrėžiau, ir pasiekti tikslą“, – mintimis dalinosi D. Narauskas.

24 metų vaikinas savo būsimą iššūkį – bėgimą per Aliaską – vadina beprotišku, sunkiu, bet įmanomu. Jis neslepia, kad netikėtai į galvą šovusios minties apie tai jis pradžioje išsigandęs, tačiau per laiką su ja susigyvenęs.

Per Aliaską tik su kuprine?

Danielius bėgimą per Aliaską planuoja pradėti pirmomis balandžio dienomis. Iš Vilniaus jis pirmiausia ketina pasiekti Čikagą, kur praleis keletą dienų, o iš ten – į Aliaską. Iššūkis tęsis apie 76 dienas.

Pašnekovas prasitarė, kad laukinėje Aliaskos gamtoje, kuri daug kam asocijuojasi su pavojų keliančiomis meškomis, jis ketina būti vienas ir viskuo rūpintis pats.

„Prieš keletą dienų man žmonės patarė, kad susirasčiau filmavimo komandą. Pradžioje pagalvojau, kad tai yra nesąmonė, nes tai yra asmeninis iššūkis ir akistata su savimi, kuriam tarsi trukdytų šalia esantys žmonės. Antra, keistoka būtų tai, kad aš bėgsiu, o šalia žmonės važiuos automobiliu. Kita vertus, esant ir kitų žmonių, būtų šiek tiek saugiau, tačiau nežinau, ar įmanoma rasti tokių, kurie turėtų tam lėšų ir iš savo gyvenimo galėtų „išmesti“ maždaug du mėnesius. Šį dalyką dar reikėtų apgalvoti“, – apie teorines komandos subūrimo galimybes garsiai svarstė D. Narauskas.

Maršrutas per Aliaską, kurį Danielius pasiruošęs įveikti bėgte, apims maždaug 1500 km. Nors tai gali atrodyti daug, tačiau, pasak pašnekovo, yra žmonių, kurie yra nubėgę ir didesnius atstumus. Vaikinas ketina startuoti Ankoridžo mieste, o finišuoti – miestelyje Deadhorse. Nors pradžioje jis buvo pasirinkęs miestelį Prudhoe Bay, kuriame daugiausia gyvena naftininkai, tačiau prieš keletą savaičių pašnekovas sužinojo, kad į jį neįleidžiami pašaliniai žmonės.

„Per dieną planuoju nubėgti apie 30 km: atsikėlęs ryte įveikti 15 km, padaryti pertrauką ir vėl – 15 km. Aš konsultavausi su ultramaratorininkais ir jie man pasakė, kad toks atstumas yra realiai įveikiamas. Žinoma, man sąlygas apsunkins tai, kad aš bėgsiu tuomet, kai Aliaskoje bus gūdi žiema, maždaug 15 laipsnių šalčio, ir su savimi bėgdamas turėsiu kuprinę su visais daiktais“, – pasakojo Danielius.

Šiuo metu D. Narauskas kelionei ir laukiantiems iššūkiams aktyviai ruošiasi ne tik fiziškai, bet ir finansiškai.

„Kadangi visos kelionės negaliu padengti iš savo lėšų, todėl esu sukūręs projektą, kur norintys gali mane paremti. Dabar labai klausausi ir priimu žmonių patarimus“, – tikino pašnekovas ir pasidžiaugė, kad bilietai į Aliaską jau kišenėje.