Gyvenimas

2019.03.11 16:00

„Misija – Pasaulio Lietuva“: dvigubos pilietybės gaili nedrįstantys išvykti

LRT PLIUS laida „Misija – Pasaulio Lietuva“, LRT.lt2019.03.11 16:00

Vasario 16-osios gimnazijos, įsikūrusios Vokietijoje, Hiutenfelde, teritoriją aplinkinių miestų gyventojai vadina penkiais hektarais Lietuvos. Ją dažnai aplanko Alfredas Hermanas, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas. „Kai tapau Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininku, pasakiau, kad vadovausiu tik 2–3 metus ir sieksiu, kad jaunimas perimtų iniciatyvą. Jaunoji karta turi įgyti patirties“, – LRT PLIUS laidoje „Misija – Pasaulio Lietuva“ kalba jis.

„Lietuva man yra mano namai, gimtinė, man svarbu, kad joje būtų visiems gera gyventi ir ji klestėtų. Lietuvos pilietis yra žmogus, lojalus savo valstybei, palaikantis mintį, kad jo šalis turi klestėti. Manau, taip yra visame pasaulyje – turime suvokti, kad pilietybė yra tai, kas Lietuvai leis klestėti. Kuo mes daugiau turėsime lojalių Lietuvai piliečių, ir nesvarbu, kad jie gyvena už Lietuvos ribų, Lietuva jiems yra brangi, tuo bus geriau“, – sako „Misija – Pasaulio Lietuva“ vedėjas Andrius Mamontovas.

Aplankiusi Berlyno ir Hamburgo lietuvius „Misija – Pasaulio Lietuva“ komanda pasiekė kitą kelionės tikslą – „lietuvybės lopšiu“ vadinamą Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde. Renhofo pilies papėdėje komandą pasitiko ne tik Romuvos apylinkės lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurgita Noreikaitė-Pickel, bet ir Alfredas Hermanas, visos Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, atskubėjęs iš Miuncheno.

Aplinkinių miestų gyventojai Vasario 16-osios gimnazijos teritoriją vadina penkiais hektarais Lietuvos. Galbūt todėl daugelis mokyklą baigusių ar jos idėją palaikančių žmonių stengiasi kuo dažniau čia sugrįžti ir lankytis. Vienas iš jų – A. Hermanas.

„Mano tėvas buvo Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkas ir mus, vaikus, visada pasiimdavo į visus renginius. Bet buvo tokia situacija, kad tie žmonės, kurie tuomet vadovavo bendruomenei, mums, jaunimui, nedavė galimybės pasireikšti. Dėl to vėliau ėmė trūkti žmonių, kurie norėtų perimti šį lietuvybės darbą.

Tad, kai tapau Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininku, pasakiau, kad vadovausiu tik 2–3 metus ir sieksiu pritraukti jaunimą, jog jie perimtų atsakomybę. Juk aš, Vokietijoje gyvenantis 60 metų, jau mąstau vokiškai. O tie, kurie atvykę iš Lietuvos, mąsto kitaip. Jaunoji karta turi įgyti patirties. Reikia leisti jauniems žmonėms save realizuoti“, – įsitikinęs A. Hermanas.

Pasak Vasario 16-osios gimnaziją baigusio Martyno Lipšio, turime keisti požiūrį į užsienyje gyvenančius tautiečius. Paklaustas, kaip sumažinti atskirtį tarp lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, ir tų, kurie įsikūrė svečiose šalyse, Vokietijoje gimęs bei augęs M. Lipšys teigia, kad migracija dėl įvairių priežasčių vyko visais laikais. Tačiau dabar svarbiausia, kad gyvenantys Lietuvoje suprastų, kodėl tautiečiai priima sprendimą išvykti, ir juos palaikytų.

„Kodėl mes turime iš lietuvių atimti dvigubą pilietybę ar tiesiog jos neduoti? Negaliu suprasti tokio požiūrio. Čia yra akivaizdus sovietinis palikimas, kai buvo bandoma padaryti, kad visi būtų lygūs, visi mąstytų vienodai, visi gautų tą pačią algą, nesvarbu, kad vienas dirba geriau, kitas – blogiau. Kartais matau – žmonės vis dar nori, kad visi būtų lygūs, niekas negautų daugiau už kitą. Tada tos vadinamos „vidutinybės“ jaučiasi geriau. Kai gabesni žmonės gauna daugiau, tada „vidutinybės“ jaučiasi blogai.

Tai mes matome šnekėdami apie pilietybę. Žmonės, kurie norėtų išvažiuoti gyventi kitur, bet gal nedrįsta ar dėl kažkokių priežasčių negali, kažkodėl pyksta ant tų, kurie žengė tą žingsnį, susikūrė gyvenimą kažkur kitur. Tada tie žmonės, kurie liko ir jaučia, kad kažko nepadarė, nori sulyginti visus. Manau, kad mums, kaip visuomenei, jau laikas subręsti. Jaunesnė karta jau supranta visus šiuos dalykus“, – teigia A. Mamontovas.

Misijos komandos aplankyta Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde egzistuoja jau nuo 1950 m. Per tą laiką ją baigė daugybė kartų, dabar pasklidusių po visą pasaulį.

Marija Dambriūnaitė-Šmitienė gimnazijoje dirba 42 metus ir juokdamasi sako, kad jau tapo nekilnojamuoju turtu. Pasak jos, Vasario 16-osios gimnazija buvo ne tik vieta, kurioje žinių sėmėsi nuo karo nukentėjusių šeimų vaikai, bet ir diplomatinis židinys, telkęs žmones, norėjusius gelbėti Lietuvą.

M. Dambriūnaitės-Šmitienės likimas išskirtinis. Ji gimė lietuvių šeimoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir tik dėl atsitiktinumo neatsisakė siūlymo dirbti Vasario 16-osios gimnazijoje. Moteris neturi nei vokiškos, nei lietuviškos pilietybės – tik amerikietišką. Tačiau jau daugiau kaip keturiasdešimt metų dirba lietuvių įkurtoje gimnazijoje Hiutenfelde.

„Visi mes esame pasaulio lietuviai, ne emigrantai ar sugrįžėliai. Štai, sako: „Išvažiavai, kada tu sugrįši?“ Aš niekur nesugrįšiu, aš neišvažiavau iš Lietuvos. Aš augau Amerikoje, baigiau ten studijas, man pasiūlė atvažiuoti dirbti į gimnaziją. Atvykau ir likau čia. Tai nereiškia, kad esu mažiau lietuvė. Ir kur turiu grįžti? Į Ameriką?“ – klausia M. Dambriūnaitė-Šmitienė.

Lietuvių kultūros instituto vedėjas Vincas Bartusevičius teigia, kad kiekviena karta apsibrėžia santykį su lietuviška tapatybe. Kartais tai nėra labai paprasta, nes kiekviena karta gali vadovautis skirtingomis vertybėmis, taip pat susidurti su skirtingais iššūkiais.

Pasak Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininko A. Hermano, reikia sustabdyti emigraciją iš Lietuvos. „Išsilavinimas, įgytas Lietuvoje, turi likti Lietuvoje. Labai svarbu, kad lietuviai, gyvenantys kituose kraštuose, grįžtų į Lietuvą, kad vaikai užsienyje būtų mokomi lietuvių kalbos“, – sako jis.

Hiutenfeldas ir Vasario 16-osios gimnazija tuo ir įdomūs, kad čia susiduria įvairiausios nuomonės bei požiūriai.

Unikalios TV žygio kelionės „Misija – Pasaulio Lietuva“ komandos tikslas – priartėti  ir užfiksuoti pasaulio lietuvių bendruomenių gyvenimą. Komandos kelionę stebėkite šeštadieniais 18.15 val. per LRT PLIUS.

Misija – Pasaulio Lietuva