Iš šalies traukiasi gripo epidemija, mažėja peršalusių žmonių, tačiau vienas sostinės vaikų darželis nė nebuvo pajutęs, kad siautė ligos. Skamba neįtikėtinai, bet vaikai jame beveik neserga. Darželio įkūrėja ir savininkė Asta Valatkaitė portalui LRT.lt sako, kad taip yra, nes įstaigoje didelis dėmesys skiriamas ne tik mažylių fizinei sveikatai: maistui, miegui, žaidimams lauke, bet ir jų bei tėvų psichologinei būklei. Pati vaikystėje daugybę kartų persirgusi bronchitu A. Valatkaitė įsitikinusi, kad net mažamečiai dažnai sunegaluoja dėl streso, o kartais ligos būna psichosomatinės – įsikalbėtos.
„Taip nebūna, kad žmogus visai nesirgtų. Pas mus normalu, jei vaikas serga 1-2 kartus per metus, bet būna ir tokių, kurie visai nesuserga“, – teigia darželio įkūrėja A. Valatkaitė.
Daugeliui tėvų pažįstamas rūpestis, kai, vos pradėjęs lankyti darželį, vaikas suserga, o pasveikęs ir vėl netrukus pasijunta prastai. Atrodo, kad išbristi iš ligų liūno neįmanoma. A. Valatkaitė įsitikinusi, kad naujokai darželyje dažnai suserga dėl pasikeitusios kasdienės rutinos, streso, ir priduria, jog dažnai ligos yra tėvų nerimo rezultatas. Stresas yra didžiausias imuniteto priešas, šiam nusilpus ligos kaip mat prikimba. O situacijų, kai vaikas darželyje ar namie patiria stresą, pasak A. Valatkaitės, gali būti begalė.
„Dėl to mes pradedame dirbti dar prieš vaikui pradedant lankyti darželį, daug bendraujame su tėvais. Aiškinamės, kaip šeima gyvena ir tiltą tiesiame pamažu, o ne iškart keičiame vaiko gyvenimą. Pavyzdžiui, jei trimečiui batus visada auna mama, reikės labai daug žaidimų su juo, kad įtikintume, jog tai padaryti jis gali ir pats, nes iki tol mama jį buvo įtikinusi, kad jis negali. Jei nemokančiam to daryti vaikui staiga reikėtų autis batus pačiam, jam pasidarytų nesaugu ir baisu, atrodytų, kad pirštai tiesiog neveikia. Tokiu atveju, situacijų, kai vaikas kažką gali padaryti pats, ieškome visą dieną, įtikiname, kad pirštai veikia“, – sako A. Valatkaitė.
Pasak A. Valatkaitės, auklėtojos darželyje vaikams pirmiausiai būna drąsintojos, o vėliau jos gali prisiimti ir mamos vaidmenį, pavyzdžiui, paguosti, jei vaikas užsigavo.
Darželyje formuojama ir kitokia nuomonė apie ligas nei įprastai. Čia neišgirsi sakant, kad vienas ar kitas vaikas serga. Vietoje to sakoma, kad tas vaikas namuose sveiksta. „Nepalaikome ir baimių. Būna, žmonės sako: „visi serga“, o mes tada konkrečiai aiškinamės, kas serga. Paaiškėja, kad tik vienas žmogus serga. Gal kai kam tai skamba keistai, tačiau tai, kaip kalbame, mus irgi veikia“, – teigia A. Valatkaitė.
Tiesa, ne visada būna paprasta, ypač atrasti bendrą kalbą su mažylių tėvais. „Juk niekam nepatinka, kai nurodinėji. Todėl iš pradžių su tėvais daug kalbame, stebime ir niekaip jų nevertiname, nemoralizuojame. Norime pelnyti tėvų pasitikėjimą“, – kalba A. Valatkaitė.
Jei vaikas suserga, visada nagrinėjama, kodėl taip įvyko. Dažnai paaiškėja, kad prieš sunegalavimą mažylio tėvai buvo susipykę arba kad laukia kelionė, apie kurią namie daug kalbama, jai įnirtingai ruošiamasi ir jaudinamasi.
„Aišku, būna, kad paaiškėja, jog tėvai išsivedė vaiką į lauką be kepurės. Bet taip būna retai. Be to, jei vaiko būsena normali, net ir išėjęs į lauką be kepurės jis neturėtų susirgti. Kitas dalykas, jei vaikas lauke pyksta, rėkia. Tai atima daug energijos, organizmas gali neatlaikyti ir vaikas gali susirgti“, – pasakoja A. Valatkaitė.
„Jeigu vaiko diena ir dienotvarkė darželyje yra aiški, jei jam nereikia nerimauti, kad ko nors nemoka, negali, jei jo nuotaika gera, jis sirgti neturėtų“, – teigia A. Valatkaitė. – Priešingu atveju įsijungia gynybiniai mechanizmai ir, jeigu vaikui yra blogai emociškai, jis iš tikrųjų gali susirgti.“ A. Valatkaitė tai patyrė savo kailiu – nuo dvejų metų iki pat penktos klasės nuolat sirgo, o suaugusi išsamiai nagrinėjo šį klausimą.
„Manęs tėvai negalėjo auginti Vilniuje, todėl būdavau pas močiutę, o jie atvažiuodavo savaitgaliais. Labai jų ilgėdavausi, močiutė pasakojo, kad net miražus matydavau, stovėdavau prie lango ir pasakodavau, kad matau, kaip ateina tėvai. Vieną kartą susirgau plaučių uždegimu, teko gulėti ligoninėje, gavau tėvų dėmesio. Tada prasidėjo mano ligų epopėja, nes juk kai sirgdavau, būdavau namie, o mama turėjo nebedirbti. Net žinojau, kad, jei gydytojai plaučiuose ras karkalų, leis labai skaudžius vaistus, tad išmokau sulaikyti kvėpavimą“, – prisiminimais dalijasi A. Valatkaitė.
Nors ji mano, kad ligų priežastys dažnai būna emocinės, nebūtinai dėl to visada kalti tėvai. Tiesa, ji pastebi, kad sąvoka „emocinė būklė“ dabar neretai manipuliuojama. Pasak A. Valatkaitės, gerą vaiko emocinę būklę lemia ne besąlygiškas tėvų pritarimas jam ir visų norų pildymas. Ji pabrėžia, kad tėvai turi matyti realią situaciją ir rūpintis vaiku pagal jo amžių, leisti būti savarankiškam, bet ir laiku sudrausminti.
Vilniaus Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė portalui LRT.lt sako, kad šaltuoju metų laikų vaikai dažniausiai serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, po to seka įvairūs virškinimo sutrikimai, vėjaraupiai bei kitokios bėrimais pasireiškiančios ligos.
„Priežasčių, kodėl vaikai serga yra daug, o patį susirgimą lemia kelių priežasčių dermė“, – aiškina I. Juškienė ir priduria, kad vaikai kvėpavimo takų ligomis per metus gali sirgti ir 10-12 kartų, tai yra, maždaug po kartą per mėnesį.
„Viena iš priežasčių yra ta, kad darželinukų imunitetas nėra susiformavęs. Todėl rekomenduojama 2-5 metų vaikus leisti į kolektyvus, kad jie susidurtų su įvairia aplinka, turėtų atsparumą. Jei vaikas nelanko darželio ir neperserga, tada jis pradeda sirgti pradinėse klasėse. Jo imunitetas formuojasi mokykloje, o ne darželyje“, – teigia I. Juškienė.
Pasak medikės, kita svarbi priežastis, kuri gali lemti ligas, yra stresas, o vaikai jam yra gerokai jautresni. „Vaikas, pradėjęs eiti į darželį ar pakeitęs grupę, patiria stresą. Tai sumažina imunitetą, vaikas pradeda sirgti. Stresą gali kelti ir nesutarimai su auklėtojais ar sunkumai namuose. Gerai emociškai besijaučiantys vaikai ir pasveiksta greičiau“, – kalba I. Juškienė.
Gydytoja pabrėžia, kad teigti, jog visi sergantieji patiria stresą – negalima. Susirgti galima ir peršalus. Kai nukrenta kūno temperatūra, nusilpsta ir imunitetas, o susirgimą nulemia virusai arba bakterijos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė patarė, kaip elgtis tėvams, kad vaikai darželiuose sirgtų mažiau, o sunegalavę greičiau pasveiktų:
– Nepamiršti skiepų svarbos ir skiepyti vaikus pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių;
– Stiprinti vaiko imuninę sistemą: daugiau laiko praleisti gryname ore, sveikai maitintis;
– Atkreipti dėmesį į vaiko aprangą (perkaisti, kaip ir sušalti, nėra gerai);
– Dažnai vėdinti patalpas;
– Mokyti vaikus rankų higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
– Ugdyti sveikos gyvensenos įpročius (fizinis aktyvumas, sveika mityba);
– Sergančio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą.
