Gyvenimas

2019.03.01 15:29

Paaiškino, kaip išvengti sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti

LRT.lt2019.03.01 15:29

Iš pirmo žvilgsnio nepavojingas sėdėjimas mokantis ar dirbant gali pridaryti iš tiesų nemažai žalos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Daugelis net nesusimąsto, kokias pasekmes gali atnešti nuolatinis sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?  

 „Nuo nuovargio, jaučiamo stuburo srityje, iki susirgimo diabetu – rizikos gali būti įvairios. Ilgas ir dažnas sėdėjimas turi didelę įtaką kūno svoriui. Pradeda mažėti raumeninis audinys, o jį pakeičia riebalinė masė. Taip pat sumažėja kraujospūdis ir atsiranda tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė bei Socialinių, humanitarinių mokslo ir menų fakulteto dėstytoja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Dažnas yra susidūręs su skausmu nugaros srityje. Ilgas netaisyklingas sėdėjimas yra ypač žalingas stuburui.

„Juosmeninės stuburo dalies linkis didėja, o tarpai tarp slankstelių mažėja. Tai sukelia raumenų įtampą, jie gauna mažiau maisto medžiagų ir tokiu būdu atsiranda erzinantis nugaros apačios skausmas. Taip pat įsitempia viršutinės nugaros dalies raumenys. Gali sumažėti ir kaklo raumenų paslankumas, atsirasti galvos skausmas, mirgėjimas akyse, zvimbimas ausyse“, – aiškina sporto ir sveikatingumo specialistė.

Be abejo, reikia stengtis kuo daugiau judėti. Ilgai sėdint būtina daryti pertraukas, trumpam atsistoti, pavaikščioti ar tiesiog pakeisti sėdėjimo poziciją tam, kad nugaros raumenys atsipalaiduotų.  

„Ilgų paskaitų metu, jau po valandos laiko, studentai negali susikaupti. Jiems atsibosta ta pati sėdėjimo pozicija, raumenys pavargsta. Liuveno universitete, Belgijoje, buvo pasiūlytas sprendimas – paskaitose turėti už sėdėjimą atsakingą žmogų, – pasakoja doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, – toks asmuo seka laiką ir praėjus pusvalandžiui, netrukdant dėstytojui ir nieko nekalbant, jis parodo kitiems, kad jau laikas atsistoti, pakeisti sėdėjimo padėtį, prasitempti. Tai užtrunka tik kelias minutes. Praėjus pusvalandžiui, šis procesas vėl pakartojamas.“

Svarbu susikurti patogią darbo, mokslo aplinką, sėdėti ant ergonomiškų kėdžių ir tuomet sėdėjimas nebus toks žalingas organizmui. Tačiau, kad ir kokia ergonomiška aplinka bebūtų, kuo mažiau žmogus sėdi – tuo geriau.

Doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pritaria, kad sportas – geras būdas kompensuoti laiką, kurį žmonės praleidžia ilgai sėdėdami. Pasak jos, įvairiais pratimais galima sustiprinti nugaros raumenis ir pakoreguoti laikyseną.

 „Fizinio krūvio metu didėja žmogaus kraujospūdis – taip organizmas yra aprūpinamas didesniu maisto medžiagų ir deguonies kiekiu. Kuo daugiau medžiagų pasisavina organizmas, tuo žmogus jaučiasi žvalesnis, – vardija doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, – žmogui esant fiziškai aktyviu, padidėja jo nervinių ląstelių tinklainė, todėl smegenys informaciją įsisavina lengviau“.

Fizinis aktyvumas pagerina galvos smegenų veiklą, o sportuojantys žmonės jaučiasi labiau motyvuoti ir pasiryžę. Be to, sportas leidžia bent trumpam atsipalaiduoti ir atsitraukti nuo knygų. Tai patvirtina ir patys studentai.

„Sakoma, kad sportuoti reikia ryte, tuomet gausite daugiau energijos ir pažadinsite savo organizmą. Tačiau yra žmonių, kurie tiesiog negali sportuoti anksti, – pasakoja sporto ir sveikatingumo specialistė, – moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra fiziškai pajėgesnis vakare. Tada žmogaus sąnariai yra paslankesni, o vidinė kūno temperatūra – aukštesnė. Sportuojant vakare, dėl aukštesnės vidinės kūno temperatūros raumuo greičiau įšyla ir yra pajėgesnis atlikti daugiau įvairių pratimų.“

Nesvarbu, kada nuspręsite sportuoti. Svarbiausia, kad atrastumėte laiko atsitraukti nuo knygų ir kompiuterio ekranų. Tiems, kurie sako, kad į sporto klubą eiti nėra kada, doc. dr. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pataria planuoti laiką. Specialistė garantuoja, kad vieną kartą pasiryžus, sportas taps malonia rutina ilgam.