Gyvenimas

2019.03.01 13:36

Marius Čepulis. Apie meilę babkėms (komentaras)

LRT.lt2019.03.01 13:36

Kažkaip ilgai nieko nebuvo girdėti apie kertamus miškus. Nurimo, nutyko. Niekas nebelaksto po Labanorą su vėliavom (slidu, matyt). Gal miškai palikti ramybėj? Gal jau iškirto? Dabar visas dėmesys – be šaknų paliktoms Laisvės alėjos liepoms, o į miškus važinėjančių mažiau. Mažiau važinėja – mažiau mato, mažiau mato – mažiau skauda.

Ar išties čia viskas taip gerai ir nėra dėl ko jaudintis? Deja, ne. Ministras Pirmininkas jau užmiršo, kad Aplinkos ministerija (toliau AM) trys mėnesiai be vado, nes jis turi svarbesnių reikalų – reikia spėti parašus susirinkti. Pavaduojantis ministras yra tik pavaduojantis, tai nėra jo daržas. Bet darbas nestovi ir AM siūlo svarbias ir ilgai lauktas miškų įstatymo pataisas.

Kodėl jos reikalingos? Visų pirma, reikia vykdyti Vyriausybės programą (pamenat dar tokią), kurioje buvo deklaruojama, kad saugosim miškus ir mažinsim plynus kirtimus. Visuomenės spaudimas čia irgi turėjo nemažai įtakos. Taip pat buvo „netikėtai“ suinventorizuotos Europinės svarbos buveinės, ką jau turėjome padaryti prieš dešimtmetį (nes stodami į ES kartu priėmėme ir Buveinių direktyvą).

Čia mesiu Puntuką į Vyriausybės daržą, nes į tuos dalykus pas mus buvo žiūrima pro kojų pirštus ir svarbiau buvo AM liepti užsiimti statybomis, o ne gamtosauga. Bet yra, kaip yra. Dabar ES grasina baudomis ir Aplinkos (be 5 minučių Energetikos) ministerija bando ištaisyti padėtį. Šiuo metu yra suinventorizuota maždaug 435 000 ha buveinių, kuriose yra kažko vertingo, ką privalome išsaugoti. Iš jų miškai sudaro apie 270 000 ha (13% visų Lietuvos miškų). Iš jų 150 000 ha būtų perkelti į atskirą specialią grupę – IIC, kur būtų stipriai apribojama ūkinė veikla (negalimi plyni, o palikti tik biologinei įvairovei išsaugoti reikalingi kirtimai).

Dalis miškų ir taip jau buvo II grupėje ir ten jau buvo taikomi ūkinės veiklos ribojimai. Kaip ir viskas būtų sveikintina ir šaunu, tačiau 90 000 ha buvo miškai, kur buvo galima laisvai ūkininkauti (60 000ha priklauso valstybei, o 30 000 ha privatūs). Ir būtent dėl tų privačių yra keliamas didžiausias šaršalas.

Deklaruojantys nesibaigiančią meilę miškams, gamtai, bitutėms, ponai privačių miškų savininkai, t.y., juos atstovaujantys asociacijų vadovai ne juokais pasiuto. Kas savaitę kuriami realybės neatitinkantys straipsniai su dar toliau nuo realybės plaukiojančiais skaičiais tik tam, kad formuotų klaidingą visuomenės nuomonę. Jie skleidžia dezinformaciją, jog miškų įstatymo pataisos yra pragaištingos, jos atneš milijardus milijonų nuostolių, darbų neteks tūkstančiai žmonių, regionuose visi ubagais išeis ir emigruos, o benzopjūklų nematę miškai virs lazdynynais.

Žodžiu, dėl 30 000 hektarų miško, už kurį bus mokamos (jau yra mokomos) kompensacijos didžiąja dalimi iš kaimo plėtros fondo (Natura 2000 išmokos), jie jau skelbia apie mažėjančias pensijas, didėjančius mokesčius ir dar kažkokį briedą. Net bando anoniminių miškininkų vardu pasakoti apie kažkokius miškų nacionalizavimus.

Nežinau, man asmeniškai būtų gėda. Bet matyt meilė babkėms ir baimė netekti vieno papildomo euro verčia rašyti tokias nesąmones. Kažkada miškų gynėjai su Janutiene priešaky pasakojo apie tai, kad visi miškai bus išvežti ir iškirsti. Tai čia ponams dėl to, kad AM išdrįso pasiūlyti bent kažkiek stipriau prižiūrėti Europiniu mastu svarbias teritorijas, išmušė kamščius ir šie perlenkė lazdą į priešingą pusę teigdami, kad faktiškai ubagais išeisim. Primenu 30 000 ha. – 3% visų privačių miškų (1.3% nuo visų miškų), bus negalimi plyni kirtimai, ribojama ūkinė veikla ir užtai mokamos kompensacijos.

O kaip yra? Taip, apribojus ūkinę veiklą miškuose valstybė negaus dalies pajamų. Maždaug 10 procentų visų kirtimų apimčių per metus (0,8 mln. m3 medienos). Apytiksliai toks skirtumas buvo tarp 2014 m. (3,8 mln. m3) ir 2015 m. ( 2,9 mln. m3) vien tik privačiuose miškuose iškirstos medienos. Ir kiek žmonių dėl to neteko darbo, kiek dėl to emigravo, ar žlugo dėl to medienos pramonė? Viskas priklauso nuo žaliavų kainų ir tie galimi netekimai yra labai jau santykiniai. Juolab, kad yra daugybė būdų kompensuoti tuos menamus nuostolius.

Tačiau puikiai žinom (mes žinom, ne kurie miškininkai nelabai), kad miškas nėra tik mediena, nėra tik kubai ir nėra eurai vietoj spyglių ir lapelių. Miškas yra gyvas organizmas ir jis mums duoda kur kas didesnę naudą. Čia vėl kažkas bando apsimesti, atsiprašant, kvaileliais, ir aiškinti, kad va, matot, nėra konkrečiai pas mus paskaičiuota ir čia tik svaičiojimai.

Mūsų AM teigia, kad gamtinė nauda mažiausiai 1,5 karto didesnė už tai, ką gaunam pardavę medieną. Yra mokslininkų skaičiavimai, kad vidutinėse platumose mediena tesudaro vos iki 10 procentų visų ekosistemų paslaugų (CO2 kaupimas ir klimato reguliavimas, vandens reguliavimas, dirvožemio erozijos stabdymas, turizmas ir rekreacija, galų gale grybai su uogomis bei dzūkų mergomis) vertės, kurias teikia miškai.

Tai kur tie nuostoliai, gerbiami mėgstantys nuostolius skaičiuoti kurmiai, nors viskas, ką skaičiuojat, yra jūsų galimai negautas pelnas, vien todėl, kad rytoj negalėsit tų 3% išparceliuoti? Bet suprantu, reikia atidirbinėti, reikia atstovauti vargšams miškų vertelgoms, tik, prašom, bent sveiko proto ribose.

Ir pabaigai. Ne, priėmus miško įstatymų pakeitimus ūkinė veikla nebus apribota beveik pusėje miškų, kaip jūs teigiat. Ne, Lietuvoje nėra draustinis ant draustinio (saugomos miškų buveinės užima tik 13% visų miškų plotų, bet, kaip matau, ir to jums per daug). Ir ne, pagal Lietuvos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, juolab niekas privačių savininkų skriausti nesiruošia. O kai kitąkart pasakosit apie „nepamatuotas gamtininkų fantazijas“ saugot gamtą, prisiminkit tuos 3% ir nepamatuotą savo godumą.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.