Gyvenimas

2019.03.09 15:03

Specialistai apie soją: išbalansuoja hormonų veiklą, gali sukelti vėžį

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.03.09 15:03

Mitybos žinovai žmones, atsisakiusius mėsos ir vietoj jos valgančius įvairius pakaitalus, perspėja – sojų produktus reikėtų vartoti atsargiai. „Sojų sėklose yra didelis kiekis specifinių junginių, kurie turi hormoninį aktyvumą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė Elena Bartkienė. Ir nors, kaip tikina asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas, vegetarinė ar veganinė mityba sumažina iki 60 ligų riziką, su sojose esančiais junginiais siejamos kai kurios onkologinės ligos.

Sveikos mitybos specialistai nuolat pabrėžia, kad mėsa – puikus baltymų šaltinis, tačiau akcentuojama ir tai, kad vartojant daug gyvūninės kilmės produktų didėja rizika susirgti kraujagyslių ligomis, vėžiu, didesnė tikimybė nutukti. Jau visai nebenuostabu, kad kai kurie žmonės atsisako mėsos ir tampa vegetarais ar veganais.

Būtinąjį baltymų kiekį organizmas privalo gauti iš kitokių produktų, tad dažnas čia į pagalbą pasitelkia soją. Būtent sojos pupelių produktai – tie pakaitalai, kuriais užpildoma kepsnių, kotletų ar kitų mėsiškų patiekalų vieta. Tačiau kas iš tiesų toji soja?

„Soja – ankštinės kultūros atstovė, turinti visas būtinąsias aminorūgštis, vertinama dėl joje esančių augalinės kilmės baltymų. Tai pirmas pasirinkimas nevalgant mėsos ar esant alergijai“, – teigia Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Tai geras pasirinkimas ir netoleruojantiems pieno produktų, tikina sporto klubo „Impuls“ trenerė Gerda Sakavičiūtė. „Taip pat soja naudinga metant svorį, nes gerina medžiagų apykaitą, yra nekaloringa, neturi tiek daug angliavandenių ir turi lecitino, kuris degina riebalus“, – aiškina ji.

Iš sojų gaminamas ne tik faršas, bet ir varškė, miltai, pienas, padažai ir kiti produktai. Taip pat ir sūris, vadinamas tofu. Anot dietologės E. Kliukaitės, tofu sūris – vienas geriausių pasirinkimų iš visų sojos gaminių, nes yra mažai apdorotas – į tai dėmesį svarbu atkreipti renkantis ir tradicinius pieno produktus.

Jai antrina ir trenerė G. Sakavičiūtė – pasak jos, teigti, kad mėsa ir pieno produktai – blogai, o sojų produktai – gerai, negalima: „Kiekviena mitybos rūšis visada turės tiek privalumų, tiek trūkumų. Dažnai patariama valgyti mėsą du tris kartus per savaitę, bet valgome ją dažniau. Pats vegetarizmas būtų sveikas pasirinkimas, bet visiškai atsisakyti mėsos nereikėtų. Turi būti įvairovė, yra fantastiškų sojos patiekalų, kuriais galima praturtinti mitybą.“

Kaip vienintelio ir nepamainomo pakaitalo sojos neišskiria ir vegetariškos virtuvės „Holigans“ šefas Ramūnas Prasauskas. Anot jo, pasirinkimų yra žymiai daugiau: tai ankštinių grupė, avinžirniai, „mung“ pupelės, seitanas.

Soją įsisaviname kitaip nei azijiečiai

Kai kurie atlikti tyrimai parodė, kad sojų baltymas koreguoja hormonų veiklą, ir tai liečia tiek moteris, tiek vyrus.

„Sojų sėklose yra didelis kiekis specifinių junginių, kurie turi hormoninį aktyvumą. Tai yra izoflavonai ir sojoje jų kiekis yra be galo didelis. Daug vartojant sojų sėklų išbalansuojama hormonų veikla. Tai ypač pavojinga moterims, kurių ciklas atsinaujina kas mėnesį, tačiau pavojų gali sukelti ir vyrams. Dažnai su šiais sojų junginiais siejamos ir kai kurios onkologinės ligos“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė Elena Bartkienė.

Tad kodėl, pavyzdžiui, Azijos šalių gyventojai, taip gausiai vartojantys produktus iš sojų pupelių, garsėja kaip sveikiausi ir ilgiausiai gyvenantys? Anot prof. E. Bartkienės, azijiečiai ir mūsų regiono žmonės soją įsisavina nevienodai – į ją skirtingai reaguoja mūsų organizmai.

„Soja nėra mūsų regionui būdingas augalas. Mes, šiauriečiai, kitaip metabolizuojame sojose esančius junginius. Vieni iš pirmųjų tai pradėjo analizuoti suomiai. Jie pastebėjo, kad dėl onkologinių ligų protrūkio gali būti kalti sojose esantys junginiai“, – tikina ji.

Soją dviprasmiškai vertina ir daugiau nei dešimtmetį mėsos nevalgantis asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas. Anot jo, Lietuvoje kai kurie ūkininkai, norintys gauti papildomų pajamų, neekologiškus produktus parduoda kaip ekologiškus, kyla rizika įsigyti genetiškai modifikuotų produktų. Taip teigia ir kai kurie tyrinėtojai, kad netgi sertifikuoti produktai nebūtinai yra be GMO.

Vegetarizmo šalininko, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Algimanto Kirkučio įsitikinimu, šiandieniniame pasaulyje sunku išvengti genetiškai modifikuotų produktų.

„Lietuva šiuo požiūriu dar viena iš švaresnių šalių, kitose šalyse, ypač Amerikoje, tai yra rimta problema, sprendžiama valstybiniu mastu. Mėsoje susikaupia daug modifikuotos sojos dėl pašarų, kurių pagrindą sudaro modifikuoti grūdai ir soja. Taip kad visais požiūriais mėsą valgyti nėra labai sveika“, – aiškina jis.

D. Ražauskas priduria, kad nemažai tyrimų įrodė, jog pelės, žiurkės ir kiti gyvūnai, maitinti produktais su daug GMO, susirgo įvairiomis ligomis, taip pat vėžinėmis, o vėlesnėms jų kartoms netgi buvo sunku daugintis.

Vegetarinė ir veganinė mityba sumažina iki 60 ligų riziką

Išsigandę galimo sojos poveikio, o gal tiesiog jos nemėgstantys randa ir kitų išeičių – vartoja baltymų miltelius.

Vartodami baltyminius kokteilius turėtume nepamiršti, kad tai maisto papildas, sako G. Sakavičiūtė. „O jeigu yra galimybė gauti baltymų iš maisto, tai visada turėtume teikti pirmenybę maisto produktams“, – priduria ji. D. Ražauskas perspėja, kad milteliuose esančias medžiagas įsisavina ne kiekvienas organizmas.

Dažnai, siekdami kompensuoti baltymų kiekį organizme, žmonės renkasi valgyti riešutus, ankštines daržoves, įvairias sėklas ir grūdus. D. Ražauskas pabrėžia, kad šie produktai tikrai labai vertingi, iš jų galima pasigaminti puikių patiekalų.

R. Pranausko teigimu, svarbiausia, kad patiekale būtų ir baltyminių produktų – tik tada žmogus gali sočiai pavalgyti. O dėl vis populiarėjančio iš kviečių glitimo gaminamo seitano grėsmių negirdėti. Žinoma tik tiek, kad jo vartoti negali glitimo netoleruojantys žmonės.

Vegetarinė ir veganinė mityba sumažina iki 60 ligų riziką, tikina D. Ražauskas. „Subalansuota vegetariška arba veganinė mityba yra labai naudinga sveikatai. Tačiau sveikatą reikia stebėti, ir nesvarbu, valgai viską ar esi veganas ar vegetaras“, – teigia jis.

Jam antrina ir E. Kliukaitė, kuri tikina, jog būna atvejų, kai vegetarui visai geležies netrūksta, o visavalgiui, vartojančiam mėsą, atsiranda anemija, tad kiekvieno organizmas individualus ir į tai būtina atsižvelgti.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius