Gyvenimas

2019.03.13 07:00

Amžina dilema: sviestas ar margarinas?

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.03.13 07:00

Vertindami sviestą, žinovai kalba ne tik apie jo natūralumą ir naudą – kietuose gyvūniniuose riebaluose daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių, kurios mūsų organizme skatina cholesterolio gamybą ir kaupimąsi, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Tačiau ar tikrai reikėtų rinktis margariną arba tepamus riebalų mišinius?    

Sumuštinis su dešra, sūriu ar daržovėmis – interpretacijų daugybė, tačiau daugelis visų pirmiausia ant duonos ar šviežios bandelės yra įpratę tepti riebalus. Tas pirmasis sumuštinio sluoksnis – taip pat skonio reikalas, vieniems patinka riebus sviestas, kitiems – lengviau tepamas margarinas, o treti renkasi pigesnį variantą ir tik tam, kad ingredientai prie duonos riekės priliptų, vartoja tepius riebalų mišinius.

Jau kurį laiką plačiai diskutuojama, ar tikrai natūraliu vadinamas sviestas yra geriausias pasirinkimas. Argumentų netrūksta.

„Sviestas yra unikalus dėl savo sudėties. Jis turi pačias trumpiausias riebalų rūgštis ir jos yra labai gerai įsisavinamos – jos nereikalauja tiek organizmo pastangų, o butiro ar sviesto rūgštis yra labai svarbi ir žarnyno veiklai, ir uždegimo slopinimui“, – sako gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.

Pasak vyriausios maisto produktų inspektorės Antoninos Greičiuvienės, sviestas gaminamas iš grietinėlės, tad sudedamųjų dalių ženklinimas jam nėra privalomas. Vis dėlto, jei gamintojas prideda, pvz., dažiklių ar druskos, tai turėtų būti nurodyta sudėtinių dalių sąraše.

Pieno produktų gamybos ekspertas Saulius Savickis sako, kad neturėtume įsivaizduoti, jog sviestą ir šiandien gamyklose rankomis muša kelios dešimtys moterų. Tai – senovinis būdas, o dabar sviesto gamybos technologija gerokai pasikeitusi.

„Turbūt visi gerai atsimena laikus, kai pažangių technologijų nebuvo, o išėmus iš šaldytuvo sviestą, jo praktiškai nebuvo galima užtepti, jis būdavo labai kietas. Vėliau į sviestą pradėta pilti iki 10-15 proc. aliejų ir jis labai gerai tepdavosi. Tik tau jau buvo nebe sviestas, o sviesto gaminys“, – primena S. Savickis ir sako, kad šiandien pieninės turi technologijas, leidžiančias pagaminti lengvai tepamą sviestą be papildomų medžiagų.

Tačiau vertindami sviestą, žinovai kalba ne tik apie jo natūralumą ir naudą. Kietuose gyvūniniuose riebaluose daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių, kurios mūsų organizme skatina cholesterolio gamybą ir kaupimąsi. Tokių riebalų natūraliai pakanka tiek, kiek jų gauname valgydami, tarkime, mėsą. Gyvūninės kilmės yra ir pieno riebalai, taigi sočiųjų riebalų rūgščių gausu ir svieste.

„Riebalai mums reikalingi ir turėtų sudaryti apie 30 proc. mūsų raciono, tačiau lietuviai, deja, riebalų suvalgo daugiau nei rekomenduojama. Beje, sveikatai kenkiančių sočiųjų riebalų suvartojama gerokai per daug. Tad sviesto neturėtume valgyti kasdien. Jei jau užsitepėte sviesto ant duonos, tądien nebevalgykite riebios mėsos ar sūrio“, – pataria SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė.

Jos teigimu, jeigu mes vartojame per daug sočiųjų riebalų, per daug cholesterolio, didėja rizika, kad vystosi aterosklerozė, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat gali vystytis onkologinės ligos, cukrinis diabetas, aišku – nutukimas.

Ar vengiant sočiųjų riebalų geriau rinktis margariną?

„Margarino yra visokio ir visokios sudėties. Dalyje margarino yra pakankamai daug sočiųjų riebalų rūgščių, todėl rinkdamiesi turėtume skaityti, kas parašyta etiketėje“, – sako SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Margarinas pradėtas gaminti 19 amžiuje Napoleono karų metu, kai reikėjo pamaitinti didelę kariuomenę neišleidžiant daug pinigų.

Jis, pasak gydytojos dietologės J. Parnarauskienės, pagaminamas pakeičiant aliejaus riebalų rūgščių struktūrą bei pridedant įvarių priedų – konservantų, kvapiklių, emulsiklių. „Aišku, pridėta ir vitaminų. Galbūt tai yra gerai, bet kita vertus, tai yra riebaluose tirpūs vitaminai, kurių labai lengva yra perdozuoti“, – pastebi gydytoja. Be to, dalis prekyboje esančio margarino sudėtyje turi kalio sorbato, kuris gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai.

Be minėtųjų sviesto ir margarino dar yra riebalų mišinių – augalinės, gyvulinės ir pieno riebalų mišinys, kuriame pieno riebalų gali būti nuo 10 iki 80 proc. „Paprastai, jeigu parašyta, kad produktas – tepusis riebalų mišinys, šalia pavadinimo turi būti nurodyta, kokie augaliniai riebalai naudojami ir kiek procentų jų yra sudėtyje“, – sako vyriausioji maisto produktų inspektorė A. Greičiuvienė.

Ko gero, apie tepųjį riebalų mišinį tiktų sakyti „nei žuvis, nei mėsa“, nes šio produkto pagrindą sudaro gyvūniniai riebalai, bet jų turėtume vengti dėl cholesterolio, o ir aliejaus, kurio reikėtų vartoti daugiau, jame nėra pakankamai. Visgi, jei kaina jums – pagrindinis kriterijus, bent jau paskaitykite tokio produkto sudedamųjų dalių sąrašą ir pasirinkite sveikatai palankiausią.

S. Savickis ramina ir dėl tinkamiausio sviesto apsispręsti negalinčius vartotojus. Jei sviestas parduotuvės lentynoje – bent jau technologiškai jis garantuotai saugus.

Sviesto ar margarino galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Tačiau laikyti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės ne tik nerekomenduojama, bet ir nesaugu.

Išsamiau – laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.

Vartotojų kontrolė (su vertimu į gestų k.)

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius