Gyvenimas

2019.02.16 18:09

JAV lietuvių bendruomenė: švenčiame ir Vasario 16-ąją, ir cepelinų dieną

Dalia Smagurauskaitė, LRT.lt2019.02.16 18:09

„Prieš 6 metus Detroite gyvenantis lietuvis Juozas Vaičiūnas, stebėdamas amerikietiškojo futbolo finalines varžybas, su bendraminčiais ir sugalvojo pasaulinę cepelinų dieną – žinia, jis savo forma labai primena amerikietiškojo futbolo kamuolį“, – portalui LRT.lt sako JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė informacijai Loreta Timukienė. Anot jos, kai kurie JAV miesteliai Vasario 16-tąją paskelbia Lietuvos diena ir aikštėse iškilmingai iškelia mūsų šalies vėliavą. Netrūksta ir kitokių tradicijų.

– Kokio dydžio yra lietuvių bendruomenė JAV, kiek narių turite?

– Skaičiuojama, kad JAV gyvena apie 800 tūkstančių lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų, iš kurių apie 100 tūkstančių yra įsikūrę Čikagoje. Tačiau būtų sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek iš jų aktyviai dalyvauja ar domisi lietuviška veikla, kadangi dalis jų lietuviškuose renginiuose pasirodo gana retai.

– Ar galima sakyti, kad JAV lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių pasaulyje?

– Taip, tai yra didžiausia lietuvių išeivių bendruomenė pasaulyje. Nuo 1951 metų veikianti JAV Lietuvių Bendruomenė kviečia ir priima Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančius lietuvių kilmės asmenis, taip pat jų nelietuviškos kilmės sutuoktinius.

JAV gyvenantys lietuviai pagal gyvenamą vietą suskirstyti į dešimt apygardų – tai rajonai, apimantys vieną ar kelias JAV valstijas, kurių teritorijose veikia lietuvių apylinkės. Pavyzdžiui, Ohajo apygardai priklauso trys apylinkės – Sinsinačio, Klivlando ir Kolumbo apylinkė. Šiuo metu 27 valstijose ir sostinėje Vašingtone veikia 52 apylinkės, kuriose puoselėjama lietuviška veikla.

– Kaip minite valstybines šventes?

– Valstybines šventes švenčiame, ir kartais – labai smagiai. Sakykim, Liepos 6-ąją Čikagos lietuviai renkasi pačiame miesto centre giedoti Tautiškos giesmės. Žymioms Lietuvos datoms paminėti skiriami koncertai, parodos, maratonai, aikštėse iškeliama mūsų vėliava, vyksta netgi pašto ženklų kūrybos konkursai.

– O kaip švenčiate Vasario 16-ąją?

– Kai kurie miesteliai Vasario 16-tąją paskelbia Lietuvos diena, ta proga miestelių aikštėse iškilmingai iškeliama mūsų šalies vėliava. Šiemet Vasario16-ąją minime irgi išradingai – įvairiose Amerikos vietovėse lietuviai buriasi švęsti mūsų valstybės atkūrimo dienos. Be to, prieš kelias dienas Čikagos lietuviai turėjo galimybę pamatyti miuziklą „Šnekučiai“ – šiam projektui įgyvendinti savo pajėgas sujungė tautinių šokių grupė „Suktinis“, Lietuvių opera Čikagoje ir solistai, gyvenantys Čikagoje bei Lietuvoje.

BNS nuotr.

–  Kaip puoselėjate tautiškumą, galbūt laikotės kažkokių tradicijų, kalbate lietuviškai ir pan.?

– Visoje Amerikoje kiekvieną savaitę vyksta gausybė lietuviškų renginių, daugelis jų skirti būtent tautiškumui puoselėti. Tai ir šokių, ir dainų šventės, sutraukiančios tūkstančius dalyvių bei žiūrovų, ir teatro festivaliai, koncertai, kuriuose pasirodo čia veikiančios tautinių šokių grupės, chorai, taip pat sulaukiame atlikėjų ar meno kolektyvų iš Lietuvos.

Neseniai pradėjome organizuoti kūrybines stovyklas vaikams – jos suteikia galimybę mūsų jaunimui mokytis lietuviškų tradicijų. Veikia Tautinių šokių institutas, Tautodailės institutas, o kur dar meno galerijos, įvairūs klubai, draugijos. Jau daug metų lietuviškais šiaudinukais papuoštos kalėdinės eglutės sulaukia Čikagoje veikiančio pramogų centro „Navy Pier“ lankytojų bei dviejų didžiausių oro uostų keleivių dėmesio. Šią tradiciją perėmė ir Atlantos lietuviai, šiaudinukais puošdami oro uoste statomą eglutę. Nemažai lankytojų sulaukia margučių dažymo, šiaudinukų, keramikos, papuošalų kūrimo ir panašūs užsiėmimai.

– Į visa tai įtraukiate ir mažuosius Amerikos lietuvius?

– Apie mūsų tradicijas, papročius mažieji lietuviukai sužino lituanistinėse mokyklose, kurių skaičius per ketverius metus išaugo nuo 34 (2013 m.) iki net 44 (2018 m.). Tai rodo, kad jauni tėvai, kurių didžioji dalis yra trečia banga, domisi lietuvybe, nori palaikyti tautinį identitetą, randa laiko, lėšų ir leidžia savo atžalas į lietuviškas mokyklėles, tikėdamiesi, kad jų vaikai kalbės lietuviškai ir išlaikys ryšį su Lietuva.

– Koks apskritai yra lietuvių kalbos ir Amerikos lietuvių santykis?

– Tūkstančiai Amerikos lietuvių gerai kalba lietuviškai, nors nemažai jų yra gimę ne Lietuvoje arba iš tėvynės išvyko su tėvais dar būdami maži. Tačiau yra nemažai išeivijos lietuvių, kuriems jau sunkiai sekasi susikalbėti tėvų kalba. Čia labai daug kas priklauso nuo šeimos – jeigu namuose puoselėjamas lietuviškumas, stengiamasi išlaikyti ryšį su Lietuva, tuomet ir vaikai nepamiršta savo tėvų kalbos, mūsų šalies tradicijų, kultūros, jaučia poreikį bendrauti su lietuviais, aplankyti gimines, artimuosius Lietuvoje.

Šnekant apie kalbos išsaugojimą nereikia pamiršti, kokioje kalbinėje aplinkoje visi imigrantai gyvena – kasdien juk bendraujama ne gimtąja kalba, ja galime kalbėtis tik šeimoje ar bendraudami su tautiečiais. Dar sudėtingiau yra išlaikyti gimtąją kalbą mišriose šeimose. Kaip lietuviams išeivijoje pavyks išsaugoti ir būsimoms kartoms perduoti lietuvių kalbą – parodys ateitis.

BNS nuotr.

– Bene populiariausias užsienyje gyvenantiems lietuviams užduodamas klausimas – ar gaminate lietuviškus patiekalus?

– Be abejo, lietuviai ir gyvendami toli nuo gimtinės gamina lietuviškus patiekalus, vieni – dažniau, kiti – rečiau. Lietuviški valgiai užima garbingą vietą ant stalo per tradicines mūsų šventes, kada susirenka daugiau lietuvių. Būtent Amerikoje neseniai gimė graži tradicija pirmą vasario sekmadienį švęsti Pasaulinę cepelinų dieną. Į įsimintinų dienų sąrašą jau įtraukta diena pradėta minėti prieš 6 metus, kai Detroite gyvenantis lietuvis Juozas Vaičiūnas, stebėdamas amerikietiškojo futbolo finalines varžybas, su bendraminčiais ir sugalvojo šią progą. Žinia, cepelinas savo forma labai primena amerikietiškojo futbolo kamuolį.

Pasaulinės cepelinų dieną lietuviai buriasi draugėn, gamina cepelinus ir vėliau juos šventiškai sukerta. Kai kur lietuviai kviečiami į specialius renginius, skirtus paminėti šiai dienai. Kasmet garsas apie šią dieną sklinda vis plačiau. Lietuviškiems patiekalams produktų galima gauti nesunkiai, ypač Čikagoje, kur veikia ne tik lietuviškos parduotuvės, bet ir keli restoranai. Kituose miestuose yra nemažai europietiškomis maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių. Be to, pastaruoju metu daug ką galima užsisakyti internetu.

– 2018-ieji buvo Lietuvos šimtmečio metai. Kaip paminėjote šią sukaktį?

– Visoje Amerikoje vyko daug kultūrinių renginių, skirtų Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Vienas įspūdingiausių – prestižiniame Čikagos „Auditorium“ teatre vykęs režisierės Anželikos Cholinos miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ parodymas. Didžiausio ir brangiausio visų laikų lietuviško miuziklo premjera JAV tapo istoriniu įvykiu: dar niekada tokio dydžio muzikos kūrinys iš mūsų šalies nebuvo atvežtas į Ameriką. Miuziklas tapo ne tik simboliniu Lietuvą su išeiviais jungiančiu tiltu, tačiau ir tikru bendru darbu – prie trupės Čikagoje prisijungė vietinis choras „Dainava“ su 60 choristų. „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendą“ stebėjo maždaug 4000 žmonių, šia proga susirinkusių iš įvairių Amerikos vietovių.

Kitas ne mažiau įspūdingas renginys – „Lietuviais esame mes gimę“. Tai teatralizuotas koncertas su įspūdingais vaizdo ir garso įrašais, kuris buvo tarsi kelionė per Lietuvos valstybės 100 metų gyvavimą, paminint pačius svarbiausius šalies istorijos etapus. Aišku, netrūko ir kitų Lietuvos šimtmečiui skirtų renginių, sukvietusių lietuvius ir jų draugus kartu švęsti šį mūsų valstybės jubiliejų.

Jeigu norite sužinoti, kaip gyvena JAV lietuviai, apsilankykite JAV LB feisbuko paskyroje