Galimybė daryti nuotraukas išmaniais telefonais gąsdina ir keičia fotografiją, sako fotografė Monika Dovidaitė. Anot jos, mobiliaisiais užfiksuoti kadrus kur kas paprasčiau nei fotoaparatu – nereikia papildomo apšvietimo ar nuotraukų retušavimo. Vis dėlto žmonės vertina apgalvotą ir kokybišką fotografiją.
Prieš dešimtmetį į rankas fotoaparatą paėmusi fotografė M. Dovidaitė pasakoja, kad per fotosesijas ji žmones prakalbina lyg geriausius draugus ir atskleidžia, kad natūralius kadrus užfiksuoti kartais užtrunka ilgiau, nei juos surežisuoti.
„Kuo daugiau streso prieš objektyvą, tuo ramesnė esu aš. Turi būti žmogus, kuris visus nuramina“, – juokiasi M. Dovidaitė.
M. Dovidaitės nuotr.
Fotografės kelią pradėjusi nuo renginių, dabar ji jau dešimtmetį sukasi vestuvių, krikštynų ir mados fotografijoje.
„Kadangi mes turėjome savo organizaciją, aš labai greitai pradėjau fotografuoti renginius. Tai ne hobis, o medžiaga, kurią atiduodi straipsniams, žurnalams, laikraščiams. Prasidėjo nuo to, kad kažkam tų fotografijų reikėjo.
Atsirado žmonių, kurie norėjo asmeninių fotosesijų. Jie padiktavo poreikį, kad tai gali būti ne tik pomėgis, bet ir darbas. Kadangi darbą stengiausi atlikti kuo geriau, tų žmonių vis daugėjo. Supratau, kad tai man bus ne tik šiaip nusiraminimas, o tai greičiausiai bus ir darbas, ir pajamų šaltinis“, – tikina ji.
Prieš didesnes fotosesijas M. Dovidaitė sako skirianti dieną poilsiui – jai svarbu darbus pradėti pasiruošus ir fiziškai, ir psichologiškai.
„Prieš fotosesiją aš šiek tiek jaudinuosi, jei nepažįstu žmogaus, galvoju, kaip čia bus. Per fotosesiją dingsta stresas – svarbiausia, kad rezultatas būtų geras, kad modelis gerai jaustųsi. Stengiuosi su žmonėmis šnekėti, jei tik jie nori. Mano draugas juokiasi, kad aš per valandą tiek išsišneku apie santykius, sveikatą, mamą... Žmonės pradeda pasitikėti, aš pati išsipasakoju, kartais galvoju, kad net per daug. Labai daug ir savęs atiduodu, užsimezga ryšys“, – pasakoja fotografė.
Pasak M. Dovidaitės, svarbu, kad fotosesijos metu žmonės jaustųsi natūraliai: „Natūralūs kadrai atrodo tarsi iš filmo – tai klasika. Noriu, kad neatrodytų surežisuota, bet iš tikrųjų tiems kadrams reikia daugiau laiko.“
Kiekvienas, kuris turi telefoną, jaučiasi fotografu, o nuotraukos keliauja į socialinius tinklus.
„Telefonai iškart apdirba nuotraukas, jos atrodo gerai, o fotografas, statydamasis apšvietimą, samdydamas retušuotoją, užtruktų labai ilgai. Tai gąsdina ir keičia fotografiją, verčia susimąstyti, kas iš tikrųjų bus. Kita vertus, žmonės vertina fotografiją, kai ji ilga, apgalvota, kokybiška“, – svarsto M. Dovidaitė.
M. Dovidaitės planuose – ir asmeniniai, ir socialiniai projektai, kurie šiuo metu nugula į užrašų knygelę. O kol kas ji skuba vaizdais pasakoti naujas istorijas.
Parengė Viktorija Juškauskaitė.
Daugiau – įraše.
