Kai kurių žmonių emocijos „kvepia“, tačiau tik kai kurie ir gali jas užuosti, LRT RADIJO laidoje „Įkvėpk. Iškvėpk“ sako laboratorijos „Kvapų namai“ vadovė Rūta Daunoravičienė. Kvapai mus supa visur ir visada, uoslės „išjungti“ negalime – tai vadinama kvapiąja tarša ir, anot specialistės, skandinavai jau ėmėsi tirti, su kiek medžiagų žmogus susiduria kasdien ir kaip jį tai veikia.
– Uoslė – turbūt pats pirmasis mūsų pojūtis žemėje, visų gyvūnų vadinamoji chemodetekcija.
– Tai vienas iš seniausių pojūčių, kurio niekada negali „išjungti“. Gali užsimerkti, užsikimšti ausis, bet nekvėpavęs būti negali. Dėl to kvapai, su kuriais susiduriame, įvairiapusiškai svarbūs: jie susiję ir su sveikata, ir su mūsų gera arba bloga nuotaika, ir su stresu, ir su dalykais, kurių galbūt mes apskritai nesuvokiame. Dėl to, kad kvapai veikia pasąmonę.
– Jūs sakėte, kad žmogus užuodžia ne vien nosimi.
– Receptorių yra visame kūne: odoje, organuose. Dėl to, kad tie receptoriai yra susiję su cheminių medžiagų reakcija: yra tokia vieta ląstelėje, kuri priima cheminį signalą. Kvapai yra kaip cheminės medžiagos – jos gali būti bet kokio pavidalo, reaguoja su mūsų ląstelių receptoriais per chemines reakcijas. Tai kvapas, pirmiausia, yra cheminis signalas.
– Teko skaityti, kad galime užuosti baimę, pasibjaurėjimą, kitas emocijas.
– Gyvūnai tikrai tą gali ir tam netgi yra treniruojami. Bet ne kiekvieno žmogaus emocijos „kvepia“: ne kiekvieno žmogaus išskyros, kurios atsiranda esant stresinei situacijai, turi ryškų kvapą. Vieni turi, kiti ne, vienas gali užuosti, kitas nelabai.
– Baigusi mediciną supratote, kad kvapai jūsų gyvenime užims svarbią vietą. Kaip tai įvyko, kalbant ir apie dvasinius dalykus, ne tik pragmatinius?
– Visą gyvenimą sąmoningai suvokdavau kvapus ir jais domėjausi. Ypač traukė gamtos kvapai. Tarybiniais metais parduotuvėse būdavo gausu prancūziškos parfumerijos, tai labai anksti, būdama paauglė, susipažinau ir su įvairių garsių kvepalų kūrėjų pavadinimais, tai irgi tuo metu labai domino. Gyvenime taip susiklostė aplinkybės, kad susitikome kelios moterys, kurioms tie kvapai buvo labai svarbūs ir įdomūs. Daug žmonių tuo metu pradėjo ieškoti natūralių produktų, nes plastmasės buvome persisotinę.
– Kaip atrodo žmonių, kuriančių aliejų mišinius, kvapus, darbo diena? Ateini į darbą ir pradedi uostyti ar tai yra mediciniškai sudėliojamas rinkinys?
– Uostymas – neišvengiama darbo dalis. Visada esi apsuptas kvapų. Natūralūs kvapai uoslės ir viso organizmo taip nenuodija, kaip cheminiai, nes tai natūralios, gamtoje esančios medžiagos. Bet saugotis reikia – dabar daug kas žavisi kvapais, nori kvėpinti namus, labiausiai ieškomas produktas – namų kvapas su lazdelėmis, tačiau tai turbūt vienas iš pačių pavojingiausių sveikatai kvapiųjų produktų. Pastatytas kvapas garuoja ir patalpoje nuolat yra cheminių medžiagų koncentracija.
Sintetines medžiagas mūsų organizmas priima kaip svetimas – jeigu mes nuolat jas uostome, mūsų organizmas nuolat turi detoksikuotis, įjungti fermentines sistemas, kad šias medžiagas šalintų iš organizmo. Jeigu jūs taip gyvenate nuolat, įsivaizduokite, koks tai stresas kūnui.
– Jūs paminėjote lazdeles, bet nenatūralių kvapų aplink mus yra labai daug: kvepia mūsų dušo želės, muilai, tualeto gaivikliai...
– Bet jūs nusiprausėte ir viskas. Noriu pabrėžti, kad lazdelės garuoja nuolat. Jeigu norite pakvėpinti namus svečiams ar vakare atsipalaiduoti, geriau naudokite purškalą, garintuvą – nelaikykite kvepalų patalpoje nuolat.
Kvepia viskas – tai vadinama kvapiąja tarša. Skandinavai jau ėmėsi tirti, su kiek medžiagų žmogus susiduria kasdien. Kvapius produktus naudoji namie, ateini į darbą, kur kvepia sintetiniai kilimai, dažai nuo sienų, baldai nežinia iš kokių medžiagų... Su tuo mes visur nuo ryto iki vakaro. Tai grėsmė, šiuo metu vertinama kaip oro tarša kietosiomis dalelėmis, dujomis ir cheminėmis medžiagomis, kurios mus lydi visą parą.
– Ar yra kvapas, kurį labiausiai mėgsta lietuviai?
– Priklauso nuo sezono: kai šalta, drėgna, mažai saulės, žmones intuityviai traukia tie kvapai, skoniai, maistas, kuris šildo. Tai cinamonas, vanilė, prieskoniniai kvapai, čiobreliai.
– O kalbant apie žiemą, ką namų kvapas turi suteikti – jaukumą?
– Tai priklauso nuo būsenos. Aišku, galime žiūrėti pragmatiškai – natūralius kvapus, t. y. eterinius aliejus, kvapiąsias medžiagas, kurias gamina augalai, galima naudoti gydant ar įvairiems negalavimams palengvinti. Bet tamsiuoju periodu atsiranda hedonistinis troškimas pasilepinti kvapais, pasikelti nuotaiką, susišildyti, išsiveržti iš tos pilkumos ir duoti jai atsvarą.
Citrusai linksmina – net jų vaisiai auga saulėje. Norint apsisaugoti nuo virusų tinka arbatmedis – tai galingas eterinis aliejus, tačiau reikia nepamiršti ir lietuviškų augalų, pavyzdžiui, čiobrelio – js sušildo, primena saulėtą pievą, pakelia nuotaiką ir suteikia jėgų.
Kaip veikia aromaterapija, kokį kvapą dovanoti, ar galima vaikus gydyti eteriniais aliejais? Atsakymai – laidos įraše. Vedėja – Rimantė Kulvinskytė.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
