Gatvės menas yra gyvas – jis nuolat keičiasi, kažkas atsiranda arba dingsta, portalui LRT.lt sako „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė. Anot jos, menininkų piešiniai įtraukti į žemėlapį ir tapo lankytinais objektais, o „Senelis išminčius“ ar ant vamzdžių, elektrinių bei kitų vietų piešiami besišypsantys katinėliai jau persikėlė ir į madą – kuriami drabužiai, aksesuarai.
Gatvės menas – lankomų objektų sąraše
Kaune gatvės meno kūrinių daugėja, o susidomėjimas jais taip pat auga. Pasak „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovės I. Pažereckaitės-Kalėdienės, piešiniai ant sienų buvo įtraukti ir į lankomų objektų sąrašą.
„Ta gausa mus inspiravo sukurti gatvės meno „Sienografo užrašus“. Šis maršrutas nebuvo sugalvotas šiaip sau. Pamatėme, kad atsirado didelis poreikis ir žmonės nuolat klausia. Iš pradžių galvojome, kad gatvės menas turi gyventi savo gyvenimą, o žmonės, eidami pro šalį, jį atrastų, pamatytų.
Vis dėlto, kai daugėjo žmonių klausimų, supratome, kad reikia sudėti į žemėlapį. Bet ne visus, o didžiąją daugumą. Gatvės menas yra gyvas – jis nuolat keičiasi, kažkas atsiranda arba dingsta. Maršrutas yra, tačiau jis nėra baigtinis – nuolat reikia papildyti, keisti, praplėsti arba siaurinti“, – tikina I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
„Kaunas IN“
Šiuo metu „Sienografo užrašai“ paruošti anglų ir lietuvių kalbomis, primena „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė: „Į „Sienografo užrašų“ maršrutą įtraukti 56 objektai, kuriuos sudaro gatvės meno objektai, Kauno akcentai arba menas Kauno gatvėse ir kavinės, kurios su tuo susijusios. Organizuojamos apžvalginės ekskursijos, tad dažnai į jas įtraukiame ir gatvės meno objektus, nes jie žmonėms įdomūs. Greta architektūros atsiranda daugiau spalvų ir istorijų. Kiekvienas piešinys kažką pasakoja, o tos istorijos labai įdomios.“
Anot I. Pažereckaitės-Kalėdienės, niekada neskaičiavo, kiek laiko trunka ar kiek kilometrų driekiasi minėtas maršrutas.
„Jis padarytas taip, kad kiekvienas galėtų pasirinti norimus aplankyti objektus ir keliauti neprisirišant prie griežtai sudaryto maršruto, tad ir atstumai gali būti skirtingi. Didžiausia objektų koncentracija yra miesto centrinėje dalyje ir Žaliakalnyje, bet vis daugiau naujų gatvės meno piešinių atsiranda ir nuo miesto centro nutolusiuose miesto rajonuose“, – portalui LRT.lt vardija ji.
Piešiniai puošia ne tik sienas
Be žemėlapių, gatvės menas perkeliamas ir į madą – pradėti kurti drabužiai, papuošalai bei kiti aksesuarai, dekoruoti pagal išpieštus pastatus ar simbolius: „Senelis išminčius“, „Cat“, „Actekas“, „Tikslo link“ ir kita.
„Kaunas IN“, T. Biliūno nuotr.
„Gatvės menas mus įkvepia ieškoti dar įvairesnių būdų jį perteikti. Atsirado ir papuošalai, drabužių kolekcija, kuri netgi nėra baigtinė. Pastaroji skirta žiemai, dar bus ir pavasario bei vasaros kolekcijos, norisi dar daugiau plėstis.
Susidomėjimas auga, mums padeda pristatyti miestą. Kiekvienas naujai atsiradęs piešinys tampa Kauno objektu. Tai skatina žmones eiti ir ieškoti – suteikia miestui gyvybės, jis nėra užmigęs. Domisi tiek užsieniečiai, tiek lietuviai. Tai kaip mada – kažko naujo ieškojimas prie jau esamo“, – portalui LRT.lt kalba I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
„Kaunas IN“, T. Biliūno nuotr.
Anot jos, vienas gražiausių objektų Kaune – „Kiemo galerija“: „Ji tapo nauju objektu, į kurį kas kartą gali ateiti ir atrasti kažką naujo, nes nuolat vyksta procesas ir kūryba. Jei atvažiuoja žurnalistai ar keliautojai, nesvarbu – lietuviai ar užsieniečiai, „Kiemo galerija“ sužavi visus. Žurnalistai aprašo, išskiria ją, skiria papildomą dėmesį“, – dalijasi „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė.
Menas yra grįstas žmonių istorijomis
Įvairiais kūriniais laikinąją sostinę puošiantis Vytenis Jakas pasakoja, kad jam labai patinka žmonių istorijos, todėl jos persipina su gatvės menu.
E. Blaževič/LRT nuotr.
„Visas menas ir yra grįstas žmonių istorijomis, man jos labai patinka, todėl galvoju, kodėl jų nepapasakojus ant sienos. Žinoma, galvoju, kaip tą padaryti, kokiomis priemonėmis, kaip tai išreikšti. Tai gali būti lova, vonia, kėdė, tapyba, instaliacijos – visa tai gali kalbėti“, – portalui LRT.lt vardija menininkas.
V. Jakas Kaune, Vilijampolės rajone, sukūrė dar vieną meno projektą – atgaivino seną pastatą ir jam suteikė prasmę. Dviejų gatvių sankryžoje esantį namą jis su komanda papuošė stiklo šukėmis, mėlynai nuspalvino langines, o tarp šukių atsiradusius tarpus apjungė spalvotais debesėliais ir suteikė pavadinimą „Degantys akmenys“.
J. Ivanausko nuotr.
„Meno kūrinio „Degantys akmenys“ bendraautorė yra Staselė Jakunskaitė Kepežinskienė. Ji su savo šeimos nariais nutapė spalvotus debesėlius, o aš su „Kiemo galerijos“ menininkais Justu Ivanausku, Saule Juzelėniene, Ieva Voroneckyte ir kitais įgyvendinome degančių akmenų mozaiką. Tas kūrinys nuolatos kinta, niekada nepadarysi tos pačios nuotraukos – priklauso nuo dienos, apšvietimo.“
Pasak menininko, „Degantys akmenys“ žymi Kauno geto vartus. V. Jakas šiuo darbo stengėsi įprasminti žydų istorinį ir kultūrinį paveldą.
Menininkas tikina, kad anksčiau šis pastatas ir obeliskas buvo nematomi: „Įvertinau tai, kad namas stovi sankryžoje, nuolat važiuoja mašinos, tad automobilių žibintai jį apšviečia. Šukės simbolizuoja tragediją. Noriu parodyti, kad žydų paveldas, kurį praradome, buvo tikrai nemenkas. Tai prasmingas kūrinys, tik ne visi norėjo gilintis ir turėjo išankstinę nuomonę.“
Meno projektas „Degantys akmenys“ sukėlė kai kurių žydų priešiškumą – vieni sutiko su V. Jako siūlymu stiklo šukėmis apklijuoti pastatą, o kiti – ne.
J. Ivanausko nuotr.
„Sulaukėme daug problemų dėl šio meno kūrinio, nes žydų bendruomenės suskilusios. Viena jų palaikė mūsų idėją sukurti meno projektą, rinkome parašus, bendravome ir tarėmės, derinome darbus. Tačiau kita dalis norėjo sukelti tarptautinį skandalą, galvojo, kad tyčiosimės iš tragedijos, darysime „diskoteką“, nes namas apklijuotas stiklo šukėmis, todėl rašė skundą Kauno merui net iš Izraelio“, – prisimena V. Jakas.
Pastato puošimas, kaip pasakoja V. Jakas, užtruko ilgiau nei tikėtasi – pusantro mėnesio.
