Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vadovės Ievos Vincerževskienės, sergamumas vėžiu pasaulyje ir toliau auga. O daugiausia Lietuvoje ir pasaulyje mirštama nuo plaučių vėžio, rašoma pranešime spaudai.
Pasaulio sveikatos organizacija nuo 2000 m. kasmet inicijuoja Pasaulinės kovos su vėžiu dienos minėjimą, o Lietuva šią dieną mini nuo 2009 m.
„Pasaulinė kovos su vėžiu diena suburia milijonus mūsų planetos gyventojų ir yra skirta tam, kad viso pasaulio žmonės aptartų proveržį šioje srityje, sutelktų visų medijų informacines galimybes padidinti gyventojų budrumą. Šios pasaulinės akcijos tikslas – informuoti žmones apie vėžį, aptarti atsiradusias naujas mokslo įrodymais pagrįstas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes“, – sako NVI direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Pasak jo, visos šios pastangos skirtos tam, kad liga būtų diagnozuota labai anksti, arba tam, kad sugebėtume išvengti vėžio ligos.
„Tai iš tikro labai svarbi diena ir šiandien noriu dar kartą priminti, kaip svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir nors kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs pačius paprasčiausius tyrimus, gali įtarti tiek onkologinės, tiek ir kitų ligų pradžią. Ir, žinoma, būtinai dalyvauti vėžio prevencijos programose. Tai turi būti žinoma visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Labai svarbu nepavėluoti“, – primena prof. F. Jankevičius.
Ken Treloar/Unsplash nuotr.
Statistiniai duomenys apie vėžį
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausios vėžio lokalizacijos yra vyrų priešinės liaukos ir plaučių navikai bei moterų odos piktybiniai navikai ir krūties vėžys.
Kasmet daugiau nei 8 tūkstančių žmonių Lietuvoje miršta nuo onkologinių ligų. Daugiausia vyrų miršta nuo plaučių vėžio, krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis.
Apie 47 proc. piktybinių navikų Lietuvoje diagnozuojami ankstyvųjų I ir II stadijos, tačiau net ketvirtadalis visų piktybinių navikų nustatomi jau pažengusios IV stadijos.
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018 m. pasaulyje buvo diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo vėžio.
„Jei žvelgtume į tendencijas, tai sergamumas vėžiu didėja daugumoje pasaulio šalių ir planuojama, kad iki 2040 m. naujų susirgimų skaičius išaugs 62 proc. iki daugiau nei 27 mln. naujų vėžio atvejų per metus. Sergamumo vėžiu augimas stebimas ir Lietuvoje, nes vėžys yra su amžiumi susijusi liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei bei tobulėjant diagnostikos priemonėms vis daugiau nustatoma naujų vėžio atvejų“, – sako NVI Vėžio registro vadovė I. Vincerževskienė.
Pasak jos, mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra stabilūs, tačiau žymiai aukštesni nei kitose Europos valstybėse ir išlieka vieni aukščiausių Europoje.
Pixabay nuotr.
Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet pasiglemžia per 1 200 gyvybių
Plaučių vėžys yra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nuo plaučių vėžio miršta daugiau kaip 1 200 žmonių. Kaip pastebima, mirtingumas nuo plaučių vėžio šalyje lėtai mažėja tarp vyrų, bet didėja tarp moterų.
Nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys, rūkančiųjų nemažėja. Kaip teigia NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt, tabako rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų, o rūkančių asmenų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 20 kartų didesnė lyginant su niekada nerūkiusių.
„Jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, ilgesnė rūkymo trukmė ir didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius reikšmingai padidina riziką susirgti plaučių vėžiu“, – sako mokslininkė.
Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai patvirtino stiprų ryšį tarp rūkymo ir rizikos susirgti plaučių vėžiu. Pavyzdžiui, NVI ir Lietuvos sveikatos mokslų akademijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tarp 7 tūkst. Kauno vyrų per 30 metų laikotarpį plaučių vėžiu rūkantys susirgo 10 kartų dažniau nei nerūkantys, o intensyviai rūkę – net 17 kartų dažniau nei niekada nerūkę.
Dylan Nolte/Unsplash nuotr.
Be tabako dūmų, kiti, pavyzdžiui, profesiniai veiksniai (asbesto, silicio, arseno, chromo, berilio, nikelio arba dervų ir suodžių), darbe sukelia apie 10 proc. plaučių vėžio atvejų. Su aplinkos oro tarša siejama apie 15 proc. mirčių nuo plaučių vėžio. Svarbiausi aplinkos oro taršos šaltiniai, sąlygoti žmogaus veiklos, yra transportas, šilumos ir energijos gamyba, pramonė, biokuro deginimas, šilumos ir maisto gamyba buityje.
„Organizmo polinkis sirgti plaučių vėžiu taip pat yra svarbus. Genetinis polimorfizmas lemia tai, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į tabako dūmų ar kitų veiksnių žalingą poveikį“, – teigia dr. R. Everatt.
Pabrėžiama ir pasyvaus rūkymo žala. Dr. R. Everatt teigimu, nerūkantys asmenys, kurie gyvena su rūkančiaisiais, rizikuoja patys susirgti plaučių vėžiu: „Pasyvus rūkymas, arba nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais, užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose, darbe ar namuose, padidina riziką susirgti plaučių vėžiu 20–30 proc.“
Kalbant apie elektronines cigaretes, kaitinamo tabako įrenginius, mokslininkė teigia, jog nėra vieningos nuomonės dėl šių priemonių kenksmingumo lyginant su įprastomis cigaretėmis. Pasak dr. R. Everatt, elektroninės cigaretės užpildomos tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu. Tirpalas garuoja, o įkvepiami nikotino garai.
„Šiuose garuose tabako nėra, tačiau juose buvo rasta kitų galimai kenksmingų cheminių medžiagų. Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų įrodymų apie elektroninių cigarečių poveikį nepakanka. Kol kas vis dar diskutuojama, ar tai galėtų padėti tabaką rūkantiems asmenims mesti rūkyti“, – sako dr. R. Everatt.
Pasak mokslininkės, siekiant sumažinti riziką susirgti plaučių vėžiu, svarbiausia yra mesti rūkyti. Rūkymo atsisakymas turi įtakos bet kuriame amžiuje, tačiau kuo anksčiau metama, tuo nauda didesnė. Taip pat, dr. Rūtos Everatt teigimu, reikėtų saugotis vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo aplinkoje ir darbo vietoje bei laikytis kitų Europos kovos su vėžiu kodekso rekomendacijų.
