Gyvenimas

2019.01.27 12:32

Riešutai ne visada sveika: profesorius R. Stukas tvirtina – poveikis gali būti priešingas

Žiedūnė Juškytė, DELFI.lt2019.01.27 12:32

Tikriausiai visi žino, kad riešutų patariama valgyti kone kasdien. Jie ypač turtingi žmogaus žarnynui būtinomis skaidulinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais, baltymais. Visgi, darant dvi grubias klaidas iš riešutų naudos galime negauti, o priešingai – pakenkti savo sveikatai. 

Pateikiame dvi taisykles, kuriomis būtina vadovautis valgant riešutus:

1. 5 riešutai per dieną

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas primena – jei norite gerai jaustis ir nesirgti, jūsų mityba privalo būtų įvairi. Deja, nėra viena produkto, kuriame būtų visos žmogui reikalingos medžiagos, todėl jūsų lėkštės turinys turi būti kuo įvairesnis. Geriausia – visko po truputį. Tas pats galioja ir riešutams.

Riešutai yra aliejinė kultūra. Anksčiau jie buvo akcentuojami kaip augalinės kilmės baltymai, bet juose yra labai daug riebalų, taip pat ir kalorijų.

Įvairių rūšių 100 g riešutuose yra apie 600 kcal. Tuo tarpu žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 2400 kcal. Vadinasi, mažas maišelis riešutų sudaro net ketvirtadalį paros normos.

„Skrandis į 100 g riešutų gali ir nesureaguoti, žmogus to irgi nelaiko reikšmingu valgiu, o paskui stebimasi, kodėl tas svoris nemažėja arba išlieka toks pat, nors stengiamasi jo atsikratyti“, – pasakojo prof. R. Stukas.

Riešutai turtingi skaidulinėmis medžiagomis, o jos žmogaus organizmui labai svarbios. Per dieną skaidulų reikėtų suvalgyti 25-35 gramus. Lietuvos gyventojai nesuvartoja tiek, kiek reikia, sako prof. R. Stukas. 

„Skaidulos reikalingos žarnyno veiklai pagerinti, svarbiausia – jos padeda palaikyti žarnyne gyvenančių bakterijų gyvybingumą. Daug mokslinių tyrimų įrodo jų reikalingumą sveikatai, vaikų psichomotoriniam vystymuisi, netgi intelektui. Žarnyne esančios gerosios bakterijos mums yra labai reikalingos, o maiste esančios skaidulos yra jų maistas“, – komentuoja mitybos žinovas.

Skaidulų mes taip pat gauname su grūdais, kviečių selėnomis, daržovėmis.

Skaidulinės medžiagos taip pat mažina puvimo procesus žarnyne.

„Jei maistas žarnyne užsistovi ir pūva, susidaro kenksmingų medžiagų, kurios apnuodija organizmą. Žmogus turėtų tuštintis kiekvieną dieną, o jei nesituština tris dienas, tai tos toksinės medžiagos organizmą jau nuodija“, – sako profesorius.

Taigi, riešutai yra kaloringi ir riebūs. Profesorius sako, pagal skaičiavimus, per dieną geriau nesuvalgyti daugiau nei 20 riešutų. Idealiausia būtų, jei žmogus kiekvieną dieną suvalgytų po 5 riešutus.

„Būtų labai gerai, jei suvalgytumėte braziliškų riešutų, nes juose yra labai didelė mikroelemento seleno koncentracija. Mūsų maiste seleno praktiškai nėra, o jis yra antioksidatorius. Kitų antioksidatorių mes gauname, bet jų reikia visų, nes tik tada būna maksimalus veikimas, – sako mitybos žinovas.

– Selenas suaktyvina vitaminą E. Jie kartu labai gerai veikia ir neleidžia oksidouotis riebalams, kurie kaupiasi kraujagyslėse. Juk tarp mūsų tiek daug sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze.“ 

Seleno taip pat galima gauti su jūrų žuvimi, bet Lietuvos gyventojai žuvų irgi mažai valgo. 

Nors riešutai labai naudingi, profesorius primena įsidėmėti – tai kaloringas maistas.

2. Be druskos, cukraus ir neskrudinti

Vilniaus universiteto profesorius tikslina – riešutai naudingi tik tie, kurie niekaip kitaip neapdoroti – neskrudinti ir be priedų (cukraus ar druskos).

„Jei riešutai skrudinti, pasūdyti, pasaldinti, vadinasi, jie jau yra apdoroti ir tokių geriau vengti, – sako prof. R. Stukas.

– Jokiu būdu nesakau, kad jų nevalgyti. Jei yra parduotuvėje, juos valgyti galima, bet jie jau nebus naudingi sveikatai.“

Mitybos specialistas taip pat atskleidžia, kad skrudinimas yra technologinis apdorojimo būdas, kurio metu gali susidaryti ir įvairių kenksmingų medžiagų.

„Tai ypač galioja kalbant apie krakmolingus produktus. Pavyzdžiui, gaminant bulvių traškučius, susidaro labai daug akrilamido, o jis yra kancerogeninė medžiaga, kuri gali sukelti vėžį.

Akrilamido susidaro ir kepant sausainius, bandeles, batoną, duoną, nes ten irgi yra krakmolo, bet ten jo susidaro labai mažai.

Visgi, kai yra gaminami bulvių traškučiai, kadangi jie yra kepami aukštoje temperatūroje, tai juose susidaro ypatingai didelė akrilamido koncentracija. Jei bulvių traškučius valgysite tik kartais, nieko baisaus neatsitiks, bet jei tai taps įpročiu, ypač vaikams, atsiranda rizika vėžio rizika.“

Profesorius aptaria ir sūdytas pistacijas. Valgant sūrius riešutus – jaučiame malonumą, skanu. Visgi, prie sūrumo priprantama, ir toliau to norisi bei vis daugiau. Tas pats galioja ir kitiems sūdytiems riešutams.

„Vyresniame amžiuje dėl didelio druskos kiekio didėja arterinis kraujospūdis bei didėja širdies kraujagyslių sistemos ligų rizika“, – sako prof. R. Stukas.

Geriausia rinktis nesūdytus, nesaldintus ir neskrudintus riešutus.

Ar riešutus reikia plauti? Specialistai tai daryti rekomenduoja. Jei iki šiol nieko ir neatsitiko valgant riešutus neplautus, geriau nepatingėti ir eliminuoti rizikos veiksnius riešutus nuplaunant.