Gyvenimas

2019.01.26 16:25

Medikai išplėšė kūdikį iš meningokoko gniaužtų: jis neteko tik kojų pirštų ir rankų pirštų galiukų

Inga Saukienė, 15min.lt2019.01.26 16:25

Mažai trūko, kad marijampoliečių šeimoje augantis berniukas nesulauktų savo artėjančio dvejų metų gimtadienio. Vaiką pakirto meningokokinė infekcija. Į Kauno klinikas patekęs jau labai sunkios būklės, apie penkias dienas jis balansavo ant gyvybės ir mirties ribos, tačiau pirmą kartą Lietuvoje pritaikius pažangią gydymo metodiką, pavyko berniuką ištraukti iš ligos gniaužtų su nedidelėmis pasekmėmis.

Nesitikėjo, kad gali būti meningokokas

„Iš vakaro vaikas buvo visiškai sveikas – judrus, laimingas, juokėsi, džiaugėsi, viskas buvo gerai. Ryte jis paprastai miega iki 9–10 val., bet artėjo 11-ta valanda, o jis vis dar miegojo. Man pasirodė įtartina. Pradėjau jį žadinti, o jis neatsibudo. Pamatavau temperatūrą – palaikiau gyvsidabrio termometrą apie dvi minutes, o jis jau rodė 40 laipsnių. Mečiau jį ir puoliau skambinti vyrui.

Pirmus bėrimus pastebėjau, kai vyras grįžo namo – mes perrenginėjome vaiką, kad vežtume pas gydytoją. Viena dėmė buvo ant kelio, antra – ant kaklo, o trečia – prie akytės. Tai netgi neatrodė kaip bėrimai, o labiau kaip kraujosruvos. Didžiausia dėmė buvo ant kelio, o ant kakliuko ir prie akytės – apie pusę centimetro.

Kad tai gali būti meningokokas, net nekilo mintis. Maniau, kad nuo aukštos temperatūros trūko kraujagyslės. Vaikas beveik nėra sirgęs, tik vieną kartą buvo peršalęs ir niekada neturėjo tokios temperatūros“, – pasakojo berniuko mama Akvilė.

Poliklinikos gydytoja iš karto išrašė siuntimą į ligonę, o Marijampolės ligoninės medikai, pamatę vaikai, tuoj pat suorganizavo jo išvežimą greitąja į Kauno klinikas.

Medikai vilties suteikė tik po 5 dienų

„Ligoninėje mus išvarė iš kabineto, suleido kažkokių vaistų ir paskambino į Kauną. Girdėjome, kaip gydytojai sakė, kad ruoštų reanimaciją, nes atvyksta vaikas su meningokoku. Jie taip skubėjo, kad su mumis net nekalbėjo, nieko neaiškino. Bet kai išgirdau tą žodį, patyriau tokį šoką, kad neatsimenu, kaip atvykome į Kauną.

Esame girdėję apie meningokoką, bet niekada nepagalvojome, kad tai gali nutikti mūsų vaikui. Buvo labai baisu, o gydytojai taip pat nežadėjo nieko gera, neteikė jokių vilčių, nes pirmomis dienomis vaiko būklė buvo labai prasta. Apie tai, kad jau nėra grėsmės gyvybei, mums pasakė gal tik po penkių dienų. Tas laikas mano atmintyje išlikęs kaip pro miglą – prisimenu tik, kad man linko keliai ir bėgo ašarų upeliai.

Mes ateidavome į reanimaciją pas sūnų, bet jau po 10 minučių gydytojai prašydavo išeiti, nes reikėdavo jam ką nors daryti. Gydytojai tikrai stengėsi ir šimtu procentų darė viską, kas įmanoma, dieną naktį apie jį šokinėjo. Nesu sutikusių taip savo darbui atsidavusių daktarų“, – savo didžiulį dėkingumą reiškė pašnekovė.

Dėl sutrikusios kraujotakos pirmomis dienomis rankose ir kojose pradėjo vystytis gangrena, todėl berniukui amputuojami visi kojų pirštai ir rankų pirštų galiukai. Tačiau tai mažiausios pasekmės, kurių šiuo atveju buvo galima tikėtis. Vaikas galės sėkmingai vaikščioti, o nežymiai patrumpėję pirštukai nesutrikdys jų funkcijos.

Kaip sūnus užsikrėtė, mama teigė neįsivaizduojanti. Laimė, liga šeimoje neišplito – tėvai ir šeimoje auganti mergaitė laiku gavo antibakterinį gydymą.

Labiausiai pažeisti inkstai ir kraujagyslės

Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis, berniukas jau labai prastos būklės į ligoninę pateko prieš dvi savaites dėl žaibinės meningokokinės infekcijos formos. Jį išgelbėjo tai, kad visos grandys suveikė labai operatyviai, nes tokiais atvejais svarbiausias yra laikas: viena valanda nepaskirtų antibiotikų mirties riziką padidina 1–2 proc.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų nuotr.

Antras sėkmės veiksnys – pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas naujas gydymo metodas, kuris ir pasaulyje atsiradęs ne taip seniai.

„Kadangi ligoninėje vaiko būklė blogėjo, teko taikyti naujus gydymo metodus. Tai kraujo krešumo reguliavimo sistema, kai pakeičiama visa cirkuliuojanti kraujo plazma su joje esančiais krešumo komponentais.

Metodas buvo taikytas pirmą kartą, bet pavyko, ir tai didžiulė sėkmė. Meningokokas ypač pažeidžia kraujotaką, dėl to formuojasi trombai ir apmiršta audiniai, kurios vėliau reikia amputuoti. Šis metodas mums padėjo išsaugoti vaiko galūnes.

Iki galo berniukas dar nepasveikęs, vis dar sutrikusi tam tikrų organų veikla, iš kurių labiausiai pakenkti inkstai, todėl iki šiol jiems kartais tenka padėti prijungiant dirbtinį inkstą. Galūnėse yra susidariusių trombų ir apmirusių audinių, šiuo metu vyksta jų šalinimas, tačiau vaikas liko gyvas ir galima atsargiai teigti, kad su ne pačiomis blogiausiomis pasekmėmis. Esama situacija leidžia tikėtis, kad inkstai atsistatys ir didesnio galūnių netekimo pavyks išvengti. Berniukas sąmoningas, kvėpuoja pats“, – pasakojo gydytojas.

Daug vaikų neišgyvena

Nors gydymo laikotarpis dar gali trukti keletą mėnesių, pašnekovas pasidžiaugė, kad pavyko išsaugoti ne tik vaiko gyvybę, bet ir kokybišką jo gyvenimą ateityje.

„Pasaulyje jau seniai gyvybės išsaugojimas bet kokia kaina nėra gero medikų darbo rezultatas. Siekiama išsaugoti ir visavertį gyvenimą. Atrodo, kad šiuo atveju mums pavyks šį tikslą pasiekti. Pasinaudodamas proga noriu priminti, kad visas pasaulis jau seniai suprato, kad ši infekcija mirtinai pavojinga.

Daug pacientų, susirgę žaibine šios ligos forma, tiesiog neišgyvena ir vienintelė nuo jos apsauganti priemonė – skiepai. Nuo pernai metų birželio meningokoko B vakcina valstybės lėšomis pradėti skiepyti vaikai ir Lietuvoje. Šis vaikas dar nepateko į privalomos vakcinacijos kalendorių“, – aiškino V. Gurskis.

Tiesa, medikas pabrėžė, kad tėvai nesibaimintų dėl kiekvieno vaiko karščiavimo. Dažnai jis nėra pavojingas. Daugiau dėmesio reikia atkreipti į bendrą vaiko būklę. Karščiuojant paprastai nepasireiškia jokių viršutinių kvėpavimo takų pažeidimų, kaip dažnai būna gripo atveju, pavykus numušti temperatūrą vaiko savijauta nepagerėja ir atsiranda įtartini bėrimai, kurie ir yra pagrindinis meningokokinės infekcijos požymis.