Gyvenimas

2019.01.22 23:08

Jaunus ir darbingus žmones vis dažniau ištinka staigi mirtis: kokios to priežastys?

Žiedūnė Juškytė, DELFI.lt2019.01.22 23:08

Pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai jaunus, darbingus ir net antsvorio neturinčius ištinka staigi mirtis – miokardo infarktas ar insultas, teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Egidija Rinkūnienė. Dažniausia priežastis – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis. Tad jo kiekiu kraujyje būtina susirūpinti kaip galima anksčiau.

Daugumai tikriausiai ne naujiena – širdies ir kraujagyslių ligos labiausiai gresia vidutinį amžių perkopusiems, antsvorio turintiems ar nutukusiems žmonėms, rūkantiems, besimaitinantiems nesveikai, ypač vyrams. Deja, medikai pastebi, kad pastaruoju metu staigi mirtis pakerta jaunus, antsvorio neturinčius, darbingus žmones.

Kardiologė E. Rinkūnienė sako, kad taip atsitinka dėl didelio širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių paplitimo, tačiau neretai liūdną baigtį nulemia ir genai.

„Dažniausia priežastis – genetiškai paveldimas aukštas cholesterolis, kurį reikėtų dažniau tikrinti, ypač, jei šeimoje buvo miokardo infarktų, insultų, staigių mirčių, – sako gydytoja. – Vis daugiau žmonių patiria stresą, visur skubame, daugiau sėdime, mažiau judame ir tai irgi lemia, kad sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja.“

Gydytoja prisiminė ir kelis konkrečius nesenus atvejus. Miokardo infarktas ištiko jaunus, energingus, nenutukusius žmones. Pažiūrėjęs net neįtarsi, kad jiems gresia širdies ir kraujagyslių ligos. Pavojus gyvybei buvo didelis. Laimei, medikams pavyko juos išgelbėti. „Konkrečiai šiais atvejais buvo paveldėtas aukštas cholesterolis“, – komentavo gydytoja.

Gydytoja pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių žino miokardo infarkto simptomus ir laiku kreipiasi į gydytojus. Tai ypač svarbu, nes per pirmas dvi valandas kreipiantis į medikus ir atliekant gydomąsias procedūras galima išgelbėti širdies raumenį.

„Mūsų visuomenėje cholesterolis labai dažnai siejamas su nesveika gyvensena, nesveika mityba – valgome per daug, judame per mažai, tačiau kai liga yra genetiškai paveldima, žmogus gali ir labai sveikai maitintis, ir sportuoti, tačiau tai yra genuose, kad to cholesterolio yra per daug“, – sako gydytoja.

Kokie miokardo infarkto simptomai ir kada būtina kreiptis į medikus?

Kardiologai pabrėžia pagrindinius simptomus:

– stiprus skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote;

– skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį;

– apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas.

Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Lily Banse/Unsplash nuotr.

Išeminio insulto simptomai:

– staigus veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas. Kartais pacientą ištinka viso kūno paralyžius, jis negali pakelti rankos ar kojos. Neretai pasikeičia veido simetrija – viena pusė nukąra, sunkiau kalbėti ir šypsotis;

– staigus kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas. Pacientui kyla bendravimo problemų, nepavyksta sudaryti logiškų sakinių, jis atrodo sutrikęs ir nesupranta, kas jam sakoma;

– staigus regos praradimas arba sutrikusi rega, dažniausiai bėdos ištinka vieną akį;

– sutrikusios juslės – oda tampa nejautri. Gali sutrikti ir uoslė bei klausa;

– staigus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas;

– ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;

– smarkus galvos svaigimas;

– refleksų sutrikimai, sunkumas ryjant.

Kada savo cholesterolio kiekiu reikėtų pradėti domėtis?

Gydytoja tvirtina – kiek galima anksčiau. Nustačius šeiminės hipercholesterolemijos (ŠH) atvejį, rekomenduojama taikyti kaskadinį skriningą ir tirti visus pirmos eilės giminaičius. ŠH paveldima autosominiu dominantiniu būdu, todėl tikimybė, kad pirmos, antros ir trečios eilės giminaitis taip pat paveldės ligą, atitinkamai yra 50 proc., 25 proc. ir 12,5 proc. Kadangi ši liga pažeidžia ištisas šeimas ir manifestuoja labai anksti, patariama lipidogramas atlikti ir vaikams (optimaliausia – iki 10 metų amžiaus). Slovėnija – vienintelė šalis Europoje, vykdanti visuotinę patikros programą dėl ŠH vaikams, sulaukusiems 5 metų.

„Jei galimas genetinis paveldėjimas, reikėtų tikrinti vaikus. Skiriamos dvi ligos formos: sunkios eigos homozigotinė ir sąlyginai lengvesnė heterozigotinė. Homozigotinė ŠH yra reta, dažnis 1:300000, tačiau tai labai sunki liga, prasidedanti dar vaikystėje, sukelianti ankstyvą išeminę širdies ligą ir staigias mirtis. Aprašyta nemažai atvejų, kai miokardo infarktai ištinka vaikus, jiems tenka atlikti vainikinių arterijų revaskulizaciją, net aortos ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių operaciją. Negydomi pacientai dažniausiai miršta nesulaukę 20 metų.

Pixabay nuotr.

Kita, sąlyginai lengvesnė ligos forma yra heterozigotinė. Manoma, kad pasaulyje yra apie 10 milijonų žmonių, sergančių šia liga. Jeigu ŠH negydoma, koronarinės širdies ligos rizika vyrams iki 50 metų siekia 50 proc., o moterims iki 60 metų – 30 proc. Nors tai yra vienas dažniausių paveldimų medžiagų apykaitos sutrikimų, deja, ligos diagnostika yra nepakankama – ŠH nustatoma tik apie 20 proc. visų atvejų. Pastebime, kad vis daugiau jaunų žmonių, paveldėjusių aukštą cholesterolį, suserga miokardo infarktu ar insultu“, – pasakoja kardiologė E. Rinkūnienė.

Kokiais atvejais galima įtarti šeiminę hipercholesterolemiją? Apie tai reikia pagalvoti ankstyvos koronarinės širdies ligos atvejais, ypač, jeigu miokardo infarktas įvyko iki 50 metų amžiaus, tarp pirmos eilės giminių buvo ankstyvų KŠL ar staigios mirties atvejų, apžiūrint pacientą randama cholesterolio sankaupų (ant Achilo sausgyslių, tiesiamųjų raumenų sausgyslių, alkūnių, kelių ksantomų), sako kardiologė. Taip pat, jei žmonėms iki 40 metų nustatomos cholesterolio sankaupos apie akis ar rainelę. Ši liga įtariama, jeigu negydomo bendrojo cholesterolio koncentracija viršija 7–8 mmol/l arba MTL-cholesterolio > 5–6 mmol/l.

Gydytojai primena apie Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.

Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jei pacientui įtariamas ar yra nustatytas cukrinis diabetas arba nustatytas metabolinis sindromas, t. y. jei paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 toliau išvardytų kriterijų:

– vyrų liemens apimtis ≥102 cm, moterų ≥ 88 cm;

– serumo trigliceridai ≥ 1,7 mmol/l;

– didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų < 1,03 mmol/l, moterų < 1,29 mmol/l;

– arterinis kraujospūdis: sistolinis ≥ 130 mmHg arba diastolinis ≥ 85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus;

– gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius ≥ 5,6 mmol/l.

Tikrintis reikėtų ypač tiems, kuriems nustatomas metabolinis sindromas, cukrinis diabetas.

„Jeigu šeimoje yra įtariama genetiškai paveldima hipercholesteronemija, rizikos veiksnius reikėtų patikrinti anksčiau. Prevencinė programa skirta tiems žmonėms, kuriems įtarimų nėra. Nuo 40 ir nuo 50 metų rekomenduojama tikrintis reguliariai“, – pataria kardiologė E. Rinkūnienė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius