„Mano kūrinio labai gera idėja. Jis nėra toks sprogstantis eurovizinis, kaip visi pratę, bet turi kabinančią mintį. Panašu, kad pavyks, manau, bus geras pasirodymas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ apie nacionalinę „Eurovizijos“ atranką kalba dainininkas Jurgis Brūzga. O kalbėdamas apie muziką, J. Brūzga pripažįsta, kad prisitaikyti prie besikeičiančių muzikos pasaulio taisyklių nėra lengva, nes atlikėjams dažnai rūpi ne kūryba, o sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose.
Iš pradžių buvo „kosmosas“
„Karinė tarnyba išmoko tikslumo, tvarkos ir disciplinos tiek gyvenime, tiek muzikinėje karjeroje“, – teigia dainininkas Jurgis Brūzga. Prieš dešimtmetį visiškai atsitiktinai sulaukęs pasiūlymo išbandyti save karinėje tarnyboje, meniškos sielos žmogus ryžosi užsivilkti uniformą.
Karinėje tarnyboje dainininko laukė ne vienas iššūkis. Ši savanorystė pareikalavo ne tik gero fizinio, bet ir psichologinio pasirengimo. J. Brūzga tikina, kad nuo pat mažens buvo supamas muzikos, tad karinis pasaulis jam buvęs visiška naujiena. Šiandien jis juokiasi prisimindamas, kaip teko įveikti ne vieną kiek keistą baimę – pavyzdžiui, nusiskusti plaukus.
„Kai atėjau į kariuomenę, pasakė nusiskųsti galvą, padaryti tą, aną. Atrodo tau jau 25 metai, subrendęs, baigei akademiją, turi savo kelią, esi kažką nuveikęs, o čia ateini ir esi niekas. Sakai – laba diena. Išgirsti – koks laba diena? Matai mano laipsnį?
Tai momentas, kai supranti, kad esi žemiau žemės ir turi vėl pradėti nuo nulio. Juo labiau žmonės, kurie ruošėsi kariuomenei, sportavo, jie turi fizinius duomenis ir pan. O aš – toks dainininkėlis. Iš pradžių buvo šokas“, – prisimena J. Brūzga.
Tačiau ilgainiui šokas virsta pastangomis ir noru tobulėti, kad ir kokioje svetimoje aplinkoje esi atsidūręs.
„Yra paskata stengtis, dirbti maksimaliai. Aš kažkokiu būdu iš 90 penktas baigiau mokymus. Iš pradžių buvo kosmosas, pradžioje neatlikdavau fizinių pratimų. Bet paskui žiūri – atbėgi ne pirmas, o viduryje. Per tris mėnesius, jei stengiesi, nori, darai, net toje sferoje, kur esi absoliutus nulis, gali kažką nuveikti. Per tris mėnesius netapsi kariu (niekados nevaidinau superkario), bet gali išmokti, tobulėti“, – įsitikinęs J. Brūzga.
Karinės pratybos, į kurias J. Brūzga išvyko besibaigiant medaus mėnesiui, buvo išbandymas ir šviežiai Brūzgų santuokai. Tačiau buvo ir kitų sunkumų. Susidūrus su ribinėmis situacijomis, nesyk viską norėjo mesti, tačiau pokalbiai su žmona Akmėja šias mintis nutolindavo.
„Nelengva būdavo, kai jis paskambindavo ir sakydavo – noriu namo, čia minus 16, kasam kažkokius apkasus, visas pamėlęs, nušalęs. [...] O kitą kartą paskambina ir sako – viskas normaliai, faina“, – prisimena A. Brūzgienė.
„Tikrai buvo trys dienos ir minus 15. Vandens negeri dėl šalčio, nors reikia gerti. Tikrai iššūkis nemažas, kai nesi fiziškai ruošęsis. Buvo momentų, kai galvojau – pagulėčiau šiltoj lovytėje, turėčiau koncertų, o ką aš čia dabar darau. Bet kai viską įveiki, atsiranda pasitenkinimas ir pasididžiavimas, kad gali padaryti labai daug“, – kalba J. Brūzga.
Sausio 13-oji – nesuvokiamas žmogaus stiprybės pavyzdys
Būtent vidinė motyvacija vedė dainininką savanoriauti. Iki šiol J. Brūzga yra vyresnysis eilinis, koncertuojantis su Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendu. Tačiau koncertų būna visur, ne tik saugioje Lietuvoje. J. Brūzga prisimena, kad visai kitas pasaulis jam atsivėrė tuomet, kai teko koncertuoti Afganistane.
„Afganistane, aišku, nešaudžiau, tiesiog važiavom koncertuoti. Buvo, kad naktį girdėjom šalia apšaudymus, tai vyksta nuolat. Važiavo visureigiai per miestą, sustojo vienoj vietoj, kur negalėjo važiuoti, kažkas pradėjo akmenimis mėtytis. Ten vyksta veiksmas, niekados nežinai, kur yra mina. Savaitę prieš mums atskrendant, ten numušė malūnsparnį“, – prisimena J. Brūzga.
Pasak dainininko, patriotu negimstama, šią vertybę turi išugdyti šeima, mokykla bei visuomenė. Tad Laisvės gynėjų dienos išvakarėse dainininkas neatsitiktinai prabyla apie tautos vieningumą ir jo stygių.
„Mane žavi žmonių vienybė, žavi, kai žmonės nesėdi užsidarę savo kambarėliuose. Kai Sausio 13-ąją žmonės be ginklų stojo prieš tankus – nesuvokiamas žmogaus stiprybės pavyzdys. Bet kuris žmogus su ginklu man neatrodytų toks stiprus, kaip žmonės Baltijos kelyje. Kartais gaila, kad mes, jaunesni žmonės, nesugebame būti vieningi, nepadarome paprasčiausių žingsnių tam, kad mums būtų lengviau. Linkiu visiems sugebėti būti tokiems, kokie buvo mūsų seneliai, proseneliai“, – kalba J. Brūzga.
„Mano eurovizinio kūrinio labai gera idėja“
Kita vertus, J. Brūzga tiki, kad tarptautinis „Eurovizijos“ konkursas tam tikru atžvilgiu esąs vienas iš svarbių patriotizmo aspektų. Šiuo metu nacionalinėje atrankoje dalyvaujantis, o praėjusiais metais nuo pergalės atsilikęs vos vienu laipteliu dainininkas tikina norįs užkariauti ir Europos muzikos olimpą.
„Beje, mano kūrinio labai gera idėja. Jis nėra toks sprogstantis eurovizinis, kaip visi pratę, bet turi kabinančią mintį. Panašu, kad pavyks, manau, bus geras pasirodymas“, – tikisi atlikėjas.
Siekdamas aukštumų, dainininkas stengiasi neužmigti ant muzikos laurų ir pripažįsta kaskart bandantis numatyti vieną žingsnį į priekį. Ir nors abu su žmona dirba scenoje, abu turi gana skirtingas pozicijas dėl muzikinės karjeros.
„Aš nesu aršioji, negaliu eiti ten plėšytis, sakyti, kad padarysiu geriau. Gal nemoku konkuruoti. Turiu savo solinę programą, pasirodau renginiuose“, – sako A. Brūzgienė.
V. Radžiūno/LRT nuotr.
Prasidėjus nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos karštinei, J. Brūzga pripažįsta, kad prisitaikyti prie besikeičiančių muzikos pasaulio taisyklių nėra lengva. Ypač kai šiandien atlikėjai koncentruojasi į butaforinį savo įvaizdį, o ne į kūrybą.
„Dabar tokie laikai – feisbuko, instagramų, tad esi kiekvieną minutę eteryje. Kiekvieną minutę turi rodyti, ką veiki, ką valgai. Dabar pagal sekėjų skaičių pasakys, koks tu esi atlikėjas. Aš – kitos kartos atlikėjas: naudoju socialinius tinklus, suprantu, kad ten labai daug gerų ir naudingų dalykų, nesakau, kad to nereikia, bet kartu ten ir daug beskonybės. Ten prasideda kovos, kas ir kiek parašo, o kuriama muzika visai šone lieka“, – svarsto dainininkas.
Parengė Jurgita Jasiūnienė.
Plačiau – laidos įraše mediatekoje.
