Gyvenimas

2018.12.26 09:55

Europos miestas, kur linksmybės – vienintelis būdas išgyventi

15min.lt2018.12.26 09:55

Dar prieš dešimtmetį Atėnų gatvės buvo itin neramios. Liejosi protestai, skendėjo ašarinių dujų debesys. Dėl Europos finansų krizės Graikija tuomet buvo ties finansinio žlugimo riba. Šiandien Atėnuose klega barai, kupini tiek vietinių, tiek turistų.

Miesto kavinės šurmuliuoja, verda gyvi pokalbiai, pramogos, žmonės atrodo laimingi.

Laimingi, nes drama baigėsi? Ne, laimingi, nes ji taip ir nepasibaigė, skelbia CNN.

„Pastaruoju metu graikai tiesiog mėgaujasi gyvenimu, nes mato, kad klimpstame vis gilyn ir vienintelis būdas išgyventi yra linksmintis“, – sako vietos amatininkas Pantelis Melissinos.

Melissinos šeima karta iš kartos siuva batus. Nuo pat 1920-ųjų šeimos atstovai gamina senovės graikų stiliaus sandalus. P. Melissinos senelis ir tėvas po darbų vaidindavo spektakliuose, kūrė eilėraščius. Ne veltui P. Mellisinos pramintas „Poetiniu sandalų kūrėju“, mat taip pat rašo eilėraščius.

Sander Crombach, Unsplash nuotr. Jo senelis bei tėvas taip pat išgyveno Atėnuose vyravusius neramumus. Pastaruosius du dešimtmečus vyko perversmai, invazijos, didžiausia Europoje finansų krizė.

Paskutinė drama – „i krizė“, taip ją vadiną vietos gyventojai. Šalis dėl per didelių išlaidų vis ritosi bankroto link. Kad valstybė išgyventų, teko pasiskolinti 300 mlrd. JAV dolerių iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.

Pastarasis dešimtmetis, privertęs graikus griežtai taupyti ir sukėlęs pilietinių neramumų, daugeliui graikų buvo neįtikėtinai sunkus.

Mes sugrįžtame!

Atėnai pasijuto lyg išplaukiantys iš tamsių finansų krizės debesų. Kavinėse kainos tarsi Paryžiuje, restoranuose dirba jauni, įkvėpimo nestokojantys virėjai, įprastinei graikų virtuvei dovanojantys naujų skonių.

Šalies premjeras Alexis Cipras tikisi, jog 2018 metais Graikijoje turistų skaičius bus pasiekęs 32 mln. Daugelis atvyksta ne tik į Graikijos salas, bet ir į Atėnus.

Taip pat auga investuotojų susidomėjimas šalimi, jie investuoja savo pinigus į Graikijos ekonomiką.

„Atėnų Rivjera“ – taip praminta pietinė Atėnų priemiesčio teritorija, kur sėkmingai kuriasi aukštos klasės viešbučiai.

Graikai sako, kad jie nuolat išgyvena kančią, tačiau kad ir kas bebūtų geba išnaudoti kiekvieną situaciją.

Vasilios Muselimis/Unsplash nuotr.

Niekas nepasikeitė?

Gyvenimas tęsiasi, kavinės pilnos žmonių, vietinių gyventojų, besimėgaujančių stipria kava ir diskutuojančių apie graikų politiką.

„Manau, kad niekas iš tikrųjų nepasikeitė, – sako Melissinos, peržvelgdamas pastarąjį Atėnų dešimtmetį. – Tačiau graikai nusprendė, kaip turi būti, tad nusprendė linksmintis“.

„Žinote, tai labai graikiškas būdas spręsti problemą. Jei negali įveikti problemos, tiesiog įsilieji į ją. Gal tuomet tiesiog tapsi problemos dalimi“.

Buvęs ekonomikos dėstytojas Y.Varoufakis šešis mėnesius buvo Graikijos ekonomikos ministras tuo sunkiu šaliai periodu 2015-aisiais, kuomet šalis derėjosi su savo kreditoriais.

Jis nesėkmingai kovojo prieš naują gelbėjimo sandorį, kuris padidino šalies skolos lygį.

Kai kuriems graikams Y.Varoufakis dabar yra herojus – Graikijos čempionas kovoje su Europos Sąjunga. Kitiems jis buvo grėsmė, blogio kūrėjas, iš dalies atsakingas už Graikijos finansų krizę.

Y.Varoufakis ieškantiems kaltų pirštu rodo kitur: „Skolintojai ir Graikijos oligarchų režimas pirmiausia sukėlė krizę ir nuo 2010 metų bando šalį atgaivinti".

Jis priduria: „Jie pacientą nuvedė į komą ir pavadino tai stabilumu“.

„Kiekvienais metais Atėnai atrodo šiek tiek geriau“, – sako buvusi Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis, kuri buvo miesto merė Atėnams rengiantis 2004 metų olimpiadai.

„Šiandien Atėnuose vėl gyvas turizmas, kurio neturėjome daug metų, o tai reiškia, kad mes grįžtame, – priduria ji. – Ir mes galime sugrįžti į rinką su dar aukštesniu turizmo lygiu, o tai yra tai, ko mums labai reikia.

Bet mes turime dirbti ir rengti strategiją. Niekas neįvyks, jei tiesiog lauksime ir sakysime, kad esame gražiausia pasaulio šalis, žmonės ir taip čia važiuos“.

Klesti menai

Meno sritis taip pat klesti, čia gyventi atvyko daugelis menininkų iš kitų Europos sostinių, šiuo metu vadinančių Atėnus savo namais.

Stebuklingas ir vienas garsiausių Atėnų objektų – tai stiklu dengtas Akropolio muziejus, atidarytas 2009 metais.

Naujausias kultūros židinys yra didžiulis Stavros Niarchos fondo kultūros centras. Jis atidarytas 2016 metais. Aplink kompleksą driekiasi penki akrai žalios erdvės, o šalia – Graikijos nacionalinis operos teatras ir Graikijos nacionalinė biblioteka.

Nuo komplekso stogo atsiveria vaizdas į prašmatnių jachtų pripildytą uostelį, o toliau matyti Aeginos sala.

Nors tai atsigavimo ir optimizmo ženklas, poetas Tsalapatis laikosi nuomonės, kad Atėnuose situacija nepagerėjo.

„Manau, kad dabar ne geriau, nes mes gyvename tragedijoje“, – sakė jis.

Vienas neįprastas pastarųjų laikų graikų dramos vingis buvo jos karališkosios šeimos narių grįžimas. Princas Nikolaos gimė Romoje praėjus dvejiems metams po 1967 m. karinio perversmo, kuris privertė jo tėvą gyventi tremtyje ir paskatino Graikijos monarchijos žlugimą.

Prieš penkerius metus Nikolaos, kuris niekada nekėlė kojos į savo šalį, persikėlė į Graikiją su žmona Tatjana. Šis sprendimas suskaldė graikus, tačiau Nikolaosas žvelgia pozityviai. Buvęs „Fox News“ žurnalistas yra laimingas būdamas savo šalyje.

„Aš dažnai pabundu ryte, žvelgiu per savo langą ir aš nemoku apsakyti, koks laimingas esu būdamas čia su Tatjana, – sako jis. – Mano gyvenimo siekis buvo persikelti čia“.

Siekdama paskatinti įvairias labdaros akcijas, pora jaučiasi gelbstinti Graikijai išlipant iš pastarojo meto bėdų.

„Atėnai yra sparčiai augantis miestas, iš pelenų kylantis feniksas, – sako Tatjana. – Čia tiek daug galima atrasti. Nemanau, kad įsivaizduojama, koks tai gražus miestas. Labiau įsigilinus patiri šio miesto žavesį, ragauji ir mėgaujiesi".

Nikolaos priduria: „Jei yra vienas dalykas, kurį galite palikti Atėnuose, tai yra viltis. Kadangi graikai, Atėnų gyventojai yra atsparūs žmonės“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt