Gyvenimas

2018.12.21 12:18

Marius Čepulis. Kuris briedis Kalėdas atneša? (komentaras)

2018.12.21 12:18

Jau visiškai netrukus sėsime prie Kūčių stalo, švęsime Kalėdas ir išpakuosime Kalėdų Senio suneštas dovanas. Apie dovanas jau pasakojau, o dabar apie tuos juodadarbius, kurie to Kalėdų Senio roges traukia, ant ragų mėnulį su saule irgi kalviais nešioja, – apie elnius.

Lietuvoje gyvena net penkios elninių rūšys. Ir tik viena iš jų susijusi su Kalėdomis. Bet iš pradžių po nedaug apie visus.

Žiemos gale stirninai jau turi beveik užaugusius ragus. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Stirna yra iš jų mažiausia ir ją net elniu liežuvis nesiverčia vadinti. Gal todėl medžiotojai ją vadina ožka, o stirninus – ožiais. Tai kone vienintelis žvėris, drįstantis pasirodyti dieną. Kaip ir visų elninių, stirnų patinai kasmet auginasi ragus (pradeda augintis jau sausį, o meta nuo spalio iki gruodžio). Vestuves stirnos kelia liepą–rugpjūtį, o stirniukai pasaulį išvysta pavasario gale. Kaip stirnos šneka? Jos loja.

Danielius – nelietuviškas žvėris. Jį bandė introdukuoti bent kelis kartus, ir paskutinis kartas, matyt, pavyko, nes dabar danielių pilni miškai ir greitai jų bus daugiau nei tauriųjų elnių. Danieliai kiek stambesni už stirnas. Jų labai skirtinga kailio spalva – nuo visiškai juodos, tamsiai rudos, šviesiai rudos (originalas) iki visiškai baltos.

Danielius, gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Vasarą rudų kailių savininkai pasipuošia baltomis dėmėmis. Užpakalio dėmė įrėminta juodomis juostelėmis. Patinų ragai masyvūs, lenkti, turi šakotą mentę. Jie juos meta vėliausiai iš elnių – pavasario vidury.

Vestuves danieliai kelia spalio mėnesį, o jaunikliai gimsta vasaros pradžioje. Kaip danieliai šneka? Per vestuves patinai raugėja ir kosėja, patelių balsas primena lojimą. Iš visų elninių danielių patelės yra pačios akyliausios ir atsargiausios.

Dėmėtasis elnias – dar vienas ne mūsiškis. Jie kažkada buvo atvežti į pakaunės miškus, bet nežinia ar ten jų išliko. Dabar laisvai klajojančių sutinkama netoli Vilniaus, Klaipėdos krašte ir Neringoje. Jis labai panašus į taurųjį ir gali su juo kryžmintis (kas nėra labai gerai), bet kiek smulkesnis ir išsiskiria gražiu dėmėtu kailiu.

Vienas iš dėmėtojo elnio požymių – baltos it dantys snukio dėmės. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Ragai panašūs į tauriojo, tik smulkesni. Juos meta pavasarį kaip ir danieliai. Vestuves kelia kartu su danieliais – spalį, o jaunikliai gimsta pavasario gale. Dėmėtieji elniai išsiskiria savo balsu – jie švilpauja.

Briedis – stambiausias lietuviškas „elnias“. Matę turbūt esat visi, bet vis vien kartais su elniu painiojat. Briedis yra tamsiai pilko kailio, šviesių kojų, kuprotas, barzdotas, neproporcingas gargaras. Jo ragai nedideli, auga į šonus. Jie būna šakoti arba mentiniai (nuo žodžio mentė, o ne mentas).

Briedis, gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Dažniausiai iliustracijose, piešiniuose matome ne mūsų briedį, o jo amerikietišką porūšį, kuris yra stambesnis ir gerokai įspūdingesniais ragais. Briedžiai ragus meta nuo lapkričio iki sausio, o kovą jau pradeda auginti naujus. Vestuves jie kelia rugpjūtį–rugsėjį, o šviesiakailiai ilgakojai briedžiukai pasaulį paprastai išvysta gegužę.

Tiesa, briedžiukas yra pats pavojingiausias žvėris miške (po žmogaus, žinoma). Ne, jūs galvon gausit ne nuo jo, o nuo jį saugančios mamos. Briedžiai mauroja, stena, dejuoja.

Ir, pagaliau, elnias kuris atneša Kalėdas, bet neatneša dovanų – taurusis elnias. Kodėl pavadintas tauriuoju? Gal todėl, kad, žiūrint į jį, jokie kiti epitetai nelimpa. Tai tobulai sudėtas žvėris. Jo kailis rudas. Patinų ragai auga aukštyn, galingi, šakoti. Meta juos nuo vasario iki balandžio, o liepos gale jau vėl turi visiškai užaugusius.

Taurusis elnias rujos įkarštyje, gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Įspūdingas vestuves kelia rugpjūtį–rugsėjį, o patelės elniukus atsiveda dažniausiai gegužę. Elnių patinai mauroja, baubia, patelės – loja.

Matyt, senovės lietuviams tai buvo labai svarbus žvėris, gal todėl jis užima tokia garbingą vietą mūsų mitologijoje. Jis ir mėnulį, ir saulę ant ragų nešioja (arba pats yra mėnulis). Jo karūnoje paukšteliai giesmes Kalėdų gieda ir kalviai spalvotus metalus apdirbinėja.

Juk būtent šiandien yra švenčiama elnio devyniaragio šventė (žiemos saulėgrįža). Elnias devyniaragis ima žemą startą ir išbėga saulės parnešti, o grįš su naujai atgimusia saule per Kalėdas. Ir būtent tada dienos pradės ilgėti.

Taigi išsiaiškinom, kad taurusis elnias mums dovanų nenešioja (jei saulės nelaikysim dovana). O kas nešioja? Kalėdų Senį su rogėmis tampo šiaurės elniai ir greičiausiai amerikinis jų porūšis – karibu. O gal senis turi du kinkinius: vieną Senajam žemynui, kitą – Naujajam.  

Lietuvoje šiaurės elniai gyveno, kai slankiojo ledynai, dabar jie laksto po Šiaurės pusrutulio tundros zoną (dalis gyvena ir Mongolijos šiaurėj). Šiaurės elnių ir patinai, ir patelės auginasi ragus (tai vienintelė elninių rūšis, kurių abi lytys turi ragus).

Ir aš nenoriu jums gadinti Kalėdų, bet tikriausiai Senio roges tampantis Rudolfas visgi yra Rudolfė (kaip ir visi kiti kinkinio elniai), nes šiaurės elnių patinai ragus metai iškart po rujos – rudenį ar žiemos pradžioje. O patelės tik pavasario gale, tad per Kalėdas tik jos gali būti su ragais.

Tiesa, Suomijoje jauni šiaurės elniai su ragais bėgioja ir visą žiemą, bet tai padėties negelbėja, juk kinkinyje turi dirbti tik patyrę seni patinai, kurie, deja, irgi iki Kalėdų lieka plika galva. Žodžiu, pasaulyje nieko naujo, sunkiausius darbus vėl turi dirbti moterys, o vyrai prisiima visą garbę.

Tai ramaus jums tamsiausio metų laiko ir džiaugsmingo elnio devyniaragio su naujai gimusia saule sutikimo!

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.