Gyvenimas

2018.12.18 11:13

Psichologas G. Navaitis: šventės – galimybė pajausti, ar matome prasmę gyvenime

LRT.lt2018.12.18 11:13

Ateinančios laisvos dienos prieš didžiausias metų šventes psichologams kelia pagrįstą nerimą – tikėtina, kad po ilgų šventinių dienų specialistų pagalbos ieškos daugiau susibarusių šeimų ar gilų beprasmybės jausmą stipriau išgyvenančių žmonių, sako psichologas, psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis. Pasak jo, šios laisvos dienos – puikus metas ne tik pabūti su artimaisiais ir pailsėti, bet ir aiškiau suprasti ir įvertinti, kokią vietą mūsų gyvenime užima darbas ir ką jis mums iš tiesų reiškia.

Ne tik pragyvenimo, bet ir prasmės šaltinis

Psichologo G. Navaičio teigimu, ypač per šventes, turint daugiau ne tiesiog malonaus laisvo, bet kai kam veikiau „tuščio“ laiko, dalį žmonių aplanko pojūtis, jog nėra, ką veikti, arba suplanuota veikla neteikia džiaugsmo, neturi prasmės.

„Asmeninės gyvenimo prasmės suradimas yra viena svarbiausių psichologinių brendimo užduočių žmogaus gyvenime. Būtų gerai, jei jam tai padaryti pavyktų kuo anksčiau, nes tuomet žmogus galėtų suspėti gyvendamas tą prasmę ir realizuoti. Ne visiems tai pavyksta, todėl maždaug 5 proc. neurozių, o neurozė yra liga, kuri paveikia ir kūną, ir psichiką, kyla dėl egzistencinio vakuumo ar, paprasčiau tariant, prasmės nebuvimo. Su prasmės pojūčio stoka susijusias neurozes atpažinti leidžia vadinamoji neurotinė triada, kurią sudaro agresyvumas, depresyvumas ar polinkis įvairiais būdais svaigintis“, aiškina psichologas.

Pasak G. Navaičio, didelę mūsų gyvenimo dalį užimanti darbinė veikla yra svarbi toli gražu ne vien tik kaip pragyvenimo šaltinis, bet ir kaip psichologinės bei fizinės sveikatos sąlyga. Darbas turi galią tiek gyvenimui suteikti prasmę, tiek ir padėti pamatyti, jei tos prasmės vis dar nerandame.

„Vienas iš būdų įprasminti gyvenimą – darbas. Ir tikrai nederėtų darbo sutapatinti vien tik su pajamų šaltiniu. Darbas yra ir svarbus savirealizacijos būdas, tai prasminga veikla, kuri padeda jaustis reikalingam, pačiam sau atsakyti į klausimą, ką aš veikiu gyvenime, kodėl tai, ką aš darau, yra svarbu. Ir šitų klausimų nereikia bijoti, juos tikrai verta sau užduoti, nes tik žinodami atsakymus būsime atviri galimybėms“, sako G. Navaitis.

Pixabay nuotr.

Darbas, kaip dovana ir savirealizacija

Kad galimybė dirbti iš tiesų yra didelė dovana, geriausiai žino tie, kurie ilgai ieškojo darbo bei tie, kuriems gauti,kad ir paprastą darbą yra didžiulis iššūkis. Vienišos mamos, vyresnio amžiaus dirbantieji ar negalią turintys žmonės, kurių darbo rinkoje niekas nelaukia, su tuo susiduria itin dažnai.

„Neįgaliam žmogui galimybė vykti į darbą yra tiesiog aukso vertės, tai gali būti tas vienintelis dalykas tave ryte priverčiantis atsikelti iš lovos. Būti reikalingam, naudingam, priklausyti kolektyvui – tai tokie svarbūs dalykai, apie kuriuos sveikieji dažnai gal ir nesusimąsto kalbėdami apie darbą. Jie kur kas dažniau kalba apie karjerą, geidžiamus pokyčius. Tuo tarpu mes, dirbantys neįgalieji, tik norime, kad būtų, kur dirbti. Nes tai daugiau nei pragyvenimo šaltinis. Tai jausmas, kad iš tiesų gyveni“, sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė.

Pasak jos, darbdaviai dažnai deda daug pastangų ir tiesioginių investicijų, kad pritaikytų darbo aplinką, suburtų kolektyvą.

„Įsivaizduokite, ką reiškia visą darbo aplinką pritaikyti, pavyzdžiui, nereginčiam žmogui. Arba kokių pastangų reikia, kad šizofrenija sergantis žmogus galėtų atrasti savo vietą kolektyve. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra. Tos įmonės, kurios mato savo veiklą, kaip misiją, į tai nuolat investuoja, ieško būdų, kaip užtikrinti, kad žmonės jaustųsi gerai, atrastų savo vietą, galėtų save išreikšti ir socializuotis“, aiškina pati dirbanti ir negalią turinti Simona.

Pasak jos, dažnai su fiziniais apribojimais išmokę gyventi neįgalieji yra psichologiškai labai stiprūs, gebantys atlaikyti skaudžius gyvenimo smūgius, tačiau darbo netektis ir jiems yra didelė trauma.

„Neįgaliajam netekti darbo yra didžiulis iššūkis. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos nariai ne kartą dalijosi savo skaudžiomis istorijomis, nuolat diskutuojame, ką galime padaryti, kad situacija keistųsi, kaip padėti konkrečiam žmogui. Taip, mes esame labai atsparūs likimo smūgiams, daug jų pakeliame, bet vieną dieną sužinoti, kad nebėra vietos, kurioje jauteisi savas, reikalingas ir naudingas – tai iš tiesų reiškia netekti gyvenimo prasmės. Prarasti kompasą, pasiklysti, gana aiškiai ir gerai žinant, kad iš tokios situacijos tiesiog nėra išeities“, įsitikinusi Simona.

Josh Appel/Unsplash nuotr.

„Nereikalingų“ žmonių – vis daugiau

Psichologo G. Navaičio teigimu, tokia „nereikalingų“, darbo rinkai dėl vienos ar kitos priežasties „netinkamų“ žmonių problema matoma visame pasaulyje ir ji vis aštrėja.

„Viena iš XXI a. socialinių problemų yra nemenkas skaičius taip vadinamų „nereikalingų“ žmonių, kurie šiuo metu negali parduoti savęs darbo rinkoje, negali rasti joje sau vietos. Maža to, yra labai aiškios sąsajos tarp tokios situacijos ir tų „nereikalingų“ žmonių psichologinės būsenos. Pavyzdžiui, Graikijoje ekonominės krizės metais prasidėjusi bedarbystė depresijų skaičių išaugino net 130 proc. Tai baugina, bet turbūt nestebina, nes, kaip minėjau, darbas nėra vien pajamų šaltinis. Žmogus dirbdamas tampa reikalingas kitiems. Tokiu pat būdu tampa vis labiau reikalingas ir sau pačiam“, aiškina psichologas.

Pasak jo, su šia mintimi apie prasmę ir galimybę būti reikalingam verta ne tik sutikti, bet ir praleisti šventes. Pagalvoti, kas iš tikrųjų mums teikia didžiausią prasmės pojūtį, koks vaidmuo mūsų kasdienybėje tenka artimiesiems, šeimai, mylimai veiklai, o koks – televizoriui, socialiniams tinklams ar norui „užkimšti“ save maistu ar daiktais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.