Gyvenimas

2018.12.16 16:18

Kardiologė patarė, kaip galima išvengti ankstyvos mirties: svarbūs pirmieji širdies sutrikimų simptomai

Žiedūnė Juškytė, DELFI.lt2018.12.16 16:18

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Per praėjusius metus tokiomis ligomis sergančiųjų padaugėjo 31 tūkst. ir šiuo metu tokią grupę Lietuvoje sudaro beveik 228 tūkst. pacientų. Pernai nuo šios grupės ligos – infarkto – taip pat ir mirė daugiausiai žmonių.

Antakalnio poliklinikos gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė aptarė pirmuosius širdies sutrikimų simptomus. Laiku juos pastebėjus galima išsaugoti savo ar artimojo gyvybę.

– Gydytoja, kaip atpažinti pirmuosius širdies sutrikimų simptomus?

– Širdies ir kraujagyslių ligos gali pasireikšti įvairiais požymiais ir simptomais. Labiausiai sunerimti reikėtų atsiradus skausmui krūtinėje, oro trūkumui, blogėjant fizinio krūvio tolerancijai ar pajutus neritmišką, dažną, ar atvirkščiai, labai retą širdies pulsą.

– Kaip elgtis, atpažinus pirmuosius širdies sutrikimų simptomus?

– Pajutus pirmuosius širdies ligų simptomus, reikėtų neužsiimti savigyda, ir kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kardiologą, tam, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai, tokie kaip elektokardiograma, reikalui esant širdies ultragarsinis tyrimas ar krūvio mėginys. Jei atsirado stiprus skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kaklą, kairę ranką, apatinį žandikaulį, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Toks skausmas gali būti pirmasis miokardo infarkto simptomas.

– Kokie veiksniai sukelia širdies sutrikimus? Ko reikėtų atsisakyti, kaip keisti gyvenimo būdą?

Širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui didelę reikšmę turi tam tikri rizikos veiksniai. Kai kurie iš jų nekoreguojami, tokie kaip amžius, lytis (vyrai ŠKL serga dažniau), paveldėjimas (rizika didesnė, jei artimų giminaičių tarpe buvo miokardo infarktų, insultų ar staigių mirčių).

Kiti rizikos veiksniai koreguojami (mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis). Kiekvienas žmogus turėtų pasistengti keisti gyvenimo būdą ir pakoreguoti tuos rizikos veiksnius, kuriuos galima. Pirmiausia reikėtų mesti rūkyti, mažinti alkoholio vartojimą, didinti fizinį aktyvumą (rekomenduojamas fizinis aktyvumas bent 30 min 5 kartus per savaitę).

Taip pat reikėtų koreguoti mitybą, mažinant sočiųjų riebalų bei druskos turinčių produktų, didinant vaisių ir daržovių, jūrinės žuvies kiekį racione. Jei jums jau nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ar padidėjęs kraujospūdis, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti jums paskirtus medikamentus.

Dan Gold/Unsplash nuotr.

– Kokio amžiaus žmonėms pradėti atidžiau stebėti savo širdies sveikatą? Kaip tą reikėtų daryti?

– Vyresniems kaip 45 m. vyrams, vyresnėms kaip 55 m. moterims ir žmonėms, turintiems antsvorio, besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, dideliu cholesterolio kiekiu, taip pat – sergantiems cukriniu diabetu, pas kardiologą reikėtų apsilankyti bent kartą per metus. Tokio amžiaus žmonės su nustatytu metaboliniu sindromu, dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Savo širdimi turėtumėme rūpintis nuolat, nepriklausomai nuo amžiaus.

Liūdniausia, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų 3 kartus dažniau miršta darbingo amžiaus vyrai. Ši grupė profilaktiškai tiriasi rečiau, turi daugiau rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, stresas, alkoholio vartojimas. Todėl bet kurio amžiaus žmonėms rekomeduojama koreguoti jau minėtus rizikos veiksnius bei žinoti savo sveikatos kodo skaičius.

Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0.

0 – nerūkyti.

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.

5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.

3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.

– Dėl kokių simptomų būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą?

– Pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, blogėjant fizinio krūvio tolerancijai, atsiradus oro trūkumui ar skausmams krūtinėje fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimams, kojų tinimui, reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į medikus. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, galima išvengti miokardo infarkto, pagerinti gyvenimo kokybę, pailginti išgyvenamumą.