Gyvenimas

2018.11.19 21:40

Perdėtas nerimas gali virsti rimtomis sveikatos problemomis: psichiatrė dalinasi keliais patarimais

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2018.11.19 21:40

Stresas arba lengvas nerimas padeda susitelkti, spręsti problemas, net yra naudingas – mažina mirties riziką. Bet kai nerimas užvaldo, reikia susirūpinti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Gydytoja psichiatrė Aistė Leleikienė priduria, kad nerimo simptomų kartais galime ir neatpažinti: „Simptomai gali kisti – nuo pykinimo pereiti iki vidurių užkietėjimo ar viduriavimo. Lygiai taip pat ir su svoriu – jis gali arba didėti, arba kristi. Atsiranda net mirties baimė.“

Gyvenime dėl vienų ar kitų dalykų kartais nerimauja kiekvienas, tačiau kai kuriems nerimas tampa kasdieniu ir viską užvaldančiu pojūčiu.

„Yra ir sveikas nerimas, kuris padeda padaryti daug dalykų. Pavyzdžiui, ruoštis egzaminui ar kokiam svarbiam renginiui – tuomet nerimas padeda sukaupti visą dėmesį, koncentraciją ir gerai atlikti darbus, kuriems ruošiamės“, – sako psichiatrė A. Leleikienė.

Tačiau dažnai patiriantiems nerimą verta suklusti: „Jeigu nerimas nebeleidžia atlikti įprastinės veiklos, dėl jo nebegalite eiti į koncertą, susitikti su naujais žmonėmis, gerai dirbti – tuomet jis žalingas.“

E. Sykes/Unsplash nuotr.

A. Unikauskas priduria, kad nerimas gali turėti įtakos ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai: „Perdėtas nerimas turi įtakos mūsų psichinei sveikatai. Tačiau jis taip pat gali turėti įtakos ir fizinei sveikatai. Jis gali sukelti širdies ligas, insultą, lėtinius galvos skausmus, dirgliosios žarnos sindromą. Tai netgi gali tapti ankstyvos mirties priežastimi.“

Psichiatrė teigia, kad nerimas iš tiesų turi fizinių išraiškų. Patiriančiam nerimą žmogui gali atsirasti daugybė simptomų.

„Nerimas turi labai daug išraiškų – pykinimas ir vėmimas, problemos odos srityje, pleiskanoja ir slenka plaukai. tai kartais sunku pripažinti – žmonės ieško įvairių priežasčių, pavyzdžiui, grybelio, kitų lėtinių ligų, sunkiai susieja tai, kada nerimas gali lemti fizinius pokyčius. Jis turi daug atspalvių – kartais sakau, kad nerimas kaip chameleonas. Pacientai jaučia įtampą, širdies plakimą, spaudimą krūtinėje, oro trūkumą, net mirties baimę“, – vardija specialistė.

„Jeigu jums skauda pilvą parą laiko ir jūs vemiate, greičiausiai apsinuodijote ar pasigavote infekciją. Tačiau jeigu pastebėjote, kad jaučiant nerimą pradeda skaudėti pilvą, tai jau gali būti perdėto nerimo simptomas“, – priduria A. Unikauskas.

A. Luna/Unsplash nuotr.

Dažnai pastebimas perdėto nerimo simptomas, sako specialistai – svorio pokyčiai. „Perdėtas nerimas, stresas priverčia organizmą pradėti kaupti riebalų atsargas, ypač pilve. Emociškai, kai žmonės jaučia nerimą, jie stengiasi jį sumažinti ir daugeliu atvejų tam pasitelkia maistą“, – sako A. Unikauskas.

Psichiatrė nurodo dar kelias priežastis: „Priežastys, kodėl esant nerimui gali augti svoris, dvi – žmonės pradeda daugiau valgyti, norėdami numalšinti nerimą ir sulėtėja medžiagų apykaita. Perdėto nerimo simptomai gali ir kisti – nuo pykinimo pereiti iki vidurių užkietėjimo ar viduriavimo. Lygiai taip pat ir su svoriu – jis gali arba didėti, arba kristi.“

J. Rawson/Unsplash nuotr.

Pasak A. Leleikienės, gydyti tokį nerimą – būtina, tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nerimo priežastis: „Pirmiausiai reikia kalbėti apie tai, kas sukelia nerimą ir ko reikėtų vengti. Yra daug veiksnių, kurie didina nerimą – intensyvus darbas, poilsio rėžimo nepaisymas, labai svarbu vengti alkoholio. Dažnai tie, kurie linkę į nerimą, ima spręsti problemas alkoholiu, tačiau jo poveikis trumpas ir ilgainiui nerimą didina.“

A.Unikauskas pataria vadovautis vienu Deilo Karnegio patarimu – užsirašyti blogiausią situacijos scenarijų ir surasti išeitį.

„Dažnai pacientų klausiame, kas bus, kai įvyks tas baisiausias įsivaizduojamas įvykis. Kai jie tai išanalizuoja, nerimas paprastai sumažėja“, – pritaria psichiatrė.

Nors Lietuvoje paplitęs gydymas raminamaisiais vaistais, A. Leleikienė siūlo jo vengti. „Paplitęs mąstymas, kad šie vaistai padės numalšinti stresą, nerimą ir susitvarkyti su savo emocijomis, bet tai nėra išeitis. Tokie vaistai skiriami tik labai intensyviam nerimui ir trumpalaikiam vartojimui, o ilgai vartoti juos žalinga.“

Rawpixel/Unsplash nuotr.

Pasak jos, geriau pirmiausia keisti gyvenimo būdą: „Paprastas ir veiksmingas būdas kovoti su nerimu – fizinis aktyvumas. Įrodyta, kad 30–40 minučių fizinio aktyvumo 3 kartus per savaitę reikšmingai sumažina patiriamą nerimą. Tik labai svarbu daryti tai reguliariai ir rezultatų laukti kantriai – jie gali ateiti tik po mėnesio.“

Taip pat, priduria gydytoja, padeda joga, pilatesas, kiti relaksacijos metodai. Tačiau jei nei vienas iš būdų nebuvo veiksmingas – verta kreiptis į gydytojus.

„Jeigu vis dėlto jaučiate, kad nerimas labai didelis, varginantis, trukdantis gyventi ir kasdieninei veiklai – tikrai reiktų kreiptis į specialistą. Gydytojas psichiatras tikrai įvertina visus simptomus ir esant reikalui gali skirti gydymą vaistais. Nereikia bijoti gydymo antidepresantais“, – sako ji.

Plačiau – laidos įraše.                              

Parengė Gertrūda Stripeikytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.