Gyvenimas

2018.11.19 07:00

Kineziterapeutas: masažas – tinginių mankšta

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2018.11.19 07:00

Masažo metu nesportuojantys žmonės gauna savotišką treniruotę, tad masažas yra tinginių mankšta, portalui LRT.lt sako kineziterapeutas Marius Matulionis. Anot specialisto, dėl šių priežasčių po procedūros dažnai jaučiamas skausmas raumenyse. „Jei žmogus sportuoja, nesvarbu – mėgėjiškai ar profesionaliai, jam masažas kaip atgaiva, atpalaidavimas“, – kalba M. Matulionis.

Jis aiškina, kad masažo metu ne mažiau svarbus yra bendravimas, todėl masažistas turi būti ir geras psichologas: „Man svarbu sužinoti, kuo žmogus kvėpuoja, kaip gyvena – taip kuriamas ryšys.“

E. Blaževič/LRT nuotr.

– Kaip, nusprendus nueiti į masažą, pasirinkti specialistą?

 Manau, kad vieniems patinka stipresni, kitiems – silpnesni masažai. Būna, kad žmogus ateina tiksliai žinodamas, ko nori, ir, nepajutęs greito poveikio, nusprendžia, kad masažistas ar kineziterapeutas jam netinkamas. Taip yra visur. Taigi specialistas turi bendrauti su žmogumi, klausti jo lūkesčių, pasiteirauti apie sveikatą. Net ir vėliau juo domėtis.

Aš atsižvelgčiau į rekomendacijas, tik vien jomis pasikliauti negalima, nes visų poreikiai skirtingi. Kitiems specialistas gali būti labai geras, o tau nepadėti. Kiekvienas atranda sau tinkantį žmogų. Reikia išbandyti per savo patirtį, jei specialistas kelia pasitikėjimą, jį ir rinktis. 

 Minėjote, kad kalbate su žmonėmis. Kiek tai reikalinga, jei žmogus ateina atsipalaiduoti ir nori ramybės?

– Su kolegomis ir pažįstamais esu apie tai kalbėjęs. Mano kabinete niekada nebūna tylos. Aš bendrauju su žmonėmis, būtinai paklausiu: „Kaip sekėsi šiandien?“ Kartais jie nustemba, nesupranta. Man svarbu sužinoti, kuo žmogus kvėpuoja, kaip gyvena. Be to, dažnai jis nori išsikalbėti, būti išgirstas, net kai nieko nesako ar nedrąsiai patyli.

Aš skaitau kūno kalbą, jei matau, kad žmonės tikrai nenori, galiu visą valandą pradirbti neištaręs žodžio. Viskas sukasi apie galimybę atsipalaiduoti. Jei atpalaiduoji protą, kūnas atsipalaiduoja automatiškai, užsimiršta dienos rutina ir laiko tėkmė,  dažniausiai žmonės nuo to ir nori pabėgti. Ateina labai įsitempę, o tu nuramini, padrąsini, atpalaiduoji. Tiesa, kai kam prireikia daug masažų, kad atsipalaiduotų.

– Vadinasi, masažistas turi būti ir neblogas psichologas?

– Taip. Geras specialistas yra ne tas, kuris žino daug technikų. Svarbus ryšys su žmogumi. Jei žinočiau daug technikų, bet nemokėčiau bendrauti – neturėčiau nei pacientų, nei gerų atsiliepimų.

Jei žmogus tavimi patiki, atsipalaiduoja. Iš tiesų specialistas yra svetimas, bet tai nieko nereiškia, nes vyksta tiesioginis bendravimas.

– Jūs sugeriate labai daug informacijos, kur ją dedate? Ar jūsų neapkrauna?

– Geras klausimas. Būdamas jaunas, išgirdau mintį, kuria vadovaujuosi. Kai gydai žmogų, kartais jo energetika gali išmušti iš vėžių. Tam yra pasakymas: tau – ne man, man – ne tau. Išeina toks ratas: nei specialistas atiduoda, nei masažuojamas asmuo priima kažkokią informaciją, ir atvirkščiai. Tai tampa savotišku apsisaugojimu.

 Kas gali padėti žmogui nustatyti, kad jam reikia masažo?

– Jis tai gali suprasti ir pats, pajutęs, kad stingsta, sukyla pečiai, sunku pasisukti, pasijudinti. Masažas, kaip mes vadiname, yra tinginių mankšta. Jei masažas sportinis, išjudinami visi raumenys. Iš esmės nesportuojantis žmogus masažo metu gauna treniruotę, todėl jam kelias dienas gali skaudėti raumenyną. Jei žmogus sportuoja, nesvarbu – mėgėjiškai ar profesionaliai, jam masažas kaip atgaiva, atpalaidavimas.

– Ar normalu, kad masažo metu skauda?

– Taip, kūne yra skausmingų vietų, tačiau reikia kalbėtis su pacientu, apžiūrėti jį. Galima paprašyti, kad masažistas nespaustų per stipriai. Jei žmogus įsitempia, terapeutas turėtų išbandyti kelias technikas, nes kitos tiesiog gali turėti geresnį atpalaiduojamąjį poveikį. Po masažo kūnas turi atsipalaiduoti, jis negali būti įsitempęs.

– Kodėl dažnai po masažo žmogui reikia pagulėti? Ką tai duoda?

– Jam reikia atsipalaiduoti, pabūti vienam ir nurimti. Ypač tai svarbu po kaklo ir nugaros masažo, nes liečiant kaklą sujudinami baro receptoriai, krinta spaudimas. Greitai pakilus nuo stalo, gali apsvaigti galva.

– Ar jums gali ką nors pasakyti masažuojamo žmogaus kūnas?

– Ne veltui sako, kad rankos gydo. Liesdamas žmogaus kūną, skaitau jį kaip knygą. Kai ateina pacientas, tyrinėju jį: eiseną, laikyseną, pečius, dubenį, skausmingas vietas. Brauki ranka per kūną ir jauti.

– Vien iš kūno galite pasakyti, kokį darbą dirba asmuo?

– Taip. Pavyzdžiui, sėdimą darbą dirbantys dažniau turi išvaržas, jų sutraukti pečiai, sustabarėjusi nugara. Sėdimą darbą dirbančio ir mažai judančio žmogaus kūnas kietas, pats žmogus ir emociškai įsitempęs.

– Singapūre 2017 m. pristatyta nauja technologija – žmones masažuoja robotas. Kaip vertinate tokias inovacijas?

– Robotas niekada nepakeis žmogaus. Yra tokių žmonių, kurie su robotais įsivaizduoja ir lytinius santykius, bet mašina neturi dvasios. Tai pagrindinis skirtumas. Darbas rankomis su žmogaus kūnu yra labai vertinamas, to robotas negali pakeisti.

 Esu girdėjusi, kad negerai daryti atskirus masažus, reikia iškart imtis visko kūno?

– Ne, nesutikčiau su šiuo teiginiu. Sporto medicinoje specialistai dirba kompleksiškai – daro masažą, kineziterapiją, dirba su adatomis. Darome tai, ko reikia, kad sportininkas toliau siektų rezultatų.

Viso kūno masažas yra geriausias, bet jei žmogus atėjo sustingęs, viskas prasideda nuo nugaros. Jei šerdis (juosmuo) stipri, visas kūnas taip pat tvirtas. Dažniausia apkraunamas juosmuo, tada – nugara, pečiai ir kaklas.

Daug priklauso ir nuo kvėpavimo. Mes, vakariečiai, esame pripratę kvėpuoti paviršutiniškai – tokiu atveju įsitempia pečiai, kaklas. Rytiečiai, nors ir ne visi, kvėpuoja diafragma, tai – pilvinis, lėtas, neįtempiant kaklo ir kitų raumenų, kvėpavimas. Tada žmogus ramesnis, truputį daugiau atsipalaidavęs.

– Kokį vaidmenį vaidina kvėpavimas šiame procese?

– Labai svarbų. Mano technikos tuo ir yra paremtos. Ypač masažuojant kaklą žmogus turi kvėpuoti pilviniu kvėpavimu. Mums tai nepriimtina, nes žmogus turi galvoti, kaip kvėpuoti, o tai, be abejo, vargina.

Kvėpuoti reikia mokytis iš vaikų. Jei teko pastebėti, 5 metų vaikai kvėpuoja pilvu. Jei man, kai buvau 19 metų, būtų pasakę kvėpuoti pilvu, būčiau nusijuokęs.

Dabar kvėpuoju pilvu ir skatinu tai daryti, ypač streso metu. Lėtas diafragminis kvėpavimas priverčia žmogų atsipalaiduoti: padarykite 20 ar 40 tokių įkvėpimų, kai nepasikelia pečiai ir neįsitempia kaklo raumenys, o juda tik pilvas ir jo apačia. Žmogus atsipalaiduoja, o juosmuo stabilizuojasi.

 Kada masažo negalima atlikti?

– Pavyzdžiui, sergant vėžiu, kai kuriomis kitomis ligos, kad masažuojant nebūtų išjudinti trombai, taip pat sergant ateroskleroze.

 O jei paprastas peršalimas, tai nieko nekeičia?

– Tada reikėtų atlikti krūtinės masažą, suaktyvinti kraujotaką, įtrinti nugarą šildomuoju tepalu ir išmasažuoti, įtrinti aliejais su medetkomis. Masažas – kraujotakos suaktyvinimas norint atpalaiduoti arba suaktyvinti raumenį. Galima veikti lėtai – tada kūnas atpalaiduojamas, jei greitai ir stipriai – suaktyvinamas. Priklauso nuo to, ko žmogus nori.

– Kiek masažų reikia, kad jaustume poveikį?

– Terapinė dozė – 10 masažų. Bet vienas žmogus gal atsipalaiduos per pirmą masažą, kitam gali reikėti devynių. Terapeutas turi rodyti savo išmanumą, bendrauti, atpalaiduoti žmogaus kūną ir protą.

Be to, profilaktiškai vienas masažas per savaitę bet kam būtų naudingas.

 O kokias didžiausias šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemas pastebite?

– Ar girdėjote, kokia liga pasaulio sveikatos asociacijos dabartiniais duomenimis yra dažniausia? Liga bendrąja prasme.

– Tingumas?

– Taip, tai nejudra. Dėl to ir kyla širdies smūgiai, insultai, nutukimas, judamo aparato ligos, išvaržos. Mes nesukurti sėdėjimui, turime judėti.

 Skaičiau, kad atlikdamas masažus naudojate „Karel Lewit“ metodiką. Kuo ji naudinga, kuo kitokia?

– Tai manualinė terapija, paremta diafragminiu kvėpavimu ir atsipalaidavimu. Be taisyklingo kvėpavimo negalimas ir taisyklingas judesys. Jei žmogus nemoka ar pamiršta diafragminį kvėpavimą, gali susidurti su tam tikromis judamojo aparato problemomis. Gydymas pasireiškia tuo, kad diafragminis kvėpavimas padeda atpalaiduoti raumenis.

 Ar ši metodika populiari?

– Tik keli buvusios Lietuvos rinktinės ir keletas kitų kineziterapeutų naudoja šią techniką. Taip yra dėl to, kad kiekvienas atranda savo kelią. Apie šį gydymą sužinojau iš olimpinės rinktinės vyriausiojo daktaro. Taip ir pradėjau dirbti.