Gyvenimas

2018.11.02 20:42

Už ką be reikalo mokame pinigus?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2018.11.02 20:42

Parduotuvėse nuolat susigundome produktų etiketėse esančiais užrašais „Be konservantų“, „Daugiau probiotikų“ , „0 proc. riebumo“ ir dar galybę kitų, kuriančių iliuziją, kad pakanka nusipirkti šių „sveikesnių“ produktų ir turėsime lieknesnį bei sveikesnį kūną, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jis siūlo susimąstyti, ar būna stebuklingų produktų ir kodėl už vieną ar kitą gaminį dar nepaskirta Nobelio premija.

Anot profesoriaus, įvairiais reklaminiais triukais kuriama iliuzija, kad jums tiesiog užtenka nusipirkti neva sveikesnių produktų ir daugiau nereikės nieko daryti – tiesiog sėdėsite prieš televizorių ant sofos, valgysite tuos produktus ir turėsite liekną bei sveiką kūną.

„Dažniausiai susigundome tam tikromis etiketėse esančiomis frazėmis: „Be konservantų“, „Daugiau probiotikų“ , „0 proc. riebumo“, „Prisotinta vitaminų“, „Padeda lieknėti“... Ar tikrai tokiuose produktuose yra kas nors sveiko?“ – A. Unikauskas siūlo susimąstyti ir išskiria kelias pagrindines produktų grupes, kurios dažniausiai lietuviams apsuka galvas.

Pieno produktai

„Nuriebinti pieno produktai yra absoliučiai be skonio, net sakyčiau, neskanūs. Kažin, ar išvis juos būtų galima valgyti, jei pašalinus riebalus nebūtų pridedama cukraus, – sako A. Unikauskas. – Maža to, žmonės įsivaizduoja, kad jei jau produktas be riebalų, tai jo galima valgyti kiek nori. Didžiausia dirbtinai sumažinto riebumo produktų blogybė – jie nesuteikia sotumo jausmo. Suvartojimo kiekiai didėja, o apetitas kyla greičiau, nei suvalgius mažiau, bet sočiau.“

Be to, gydytojo teigimu, ir liesuose produktuose lieka šiek tiek riebalų, tačiau blogiausia, kad juose labai daug greitųjų angliavandenių, didinančių riziką nutukti, susirgti diabetu, širdies ir onkologinėmis ligomis. „Beje, nulis procentų riebalų yra tik vandenyje, tikrai ne nuriebintuose pieno produktuose“, – priduria jis.

Pixabay nuotr.

Probiotikai

Visos reklamos, teigiančios, kad žarnynas bus jums dėkingas, iš tiesų nieko bendra su tiesa neturi, pastebi gydytojas. „Disbakteriozė reiškia normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimą. Į šį terminą įeina viskas: žarnyno vėžys, dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Šis žodis paprasčiausiai patogus gamintojams“, – paaiškina A. Unikauskas.

Svarstantiems, ar iš tiesų jogurtiniai gėrimai su probiotikais veikia ir kaip nustatomas juose esančių  bakterijų skaičius, gydytojas atsako griežtai: „Ant bet kokių pakuočių parašyti bakterijų skaičiai neteisingi – tiesiog nėra tokio organo, žmogaus ar institucijos, kuris galėtų tai suskaičiuoti. Kalbu būtent apie jogurtinius gėrimus. Kam juos pirkti už didesnę kainą, jeigu yra pigesni, nuo seno gerai žinomi naudingi probiotikai: natūralus jogurtas ir kefyras?“

Jis sako, kad tuo įsitikinti galima palyginus įprasto kefyro ir neva sveikesnio, gerųjų bakterijų prisotinto gėrimo sudėtis: „Kefyro sudėtyje yra tik pienas ir kefyrinio grybelio raugas. To pakanka, kad turėtume produktą, kuriame yra natūralių, gerų probiotikų. Neva sveikesniame produkte paprastai yra maždaug trigubai daugiau angliavandenių – cukraus, mažiau nei kefyre baltymų. Vadinasi, kefyras yra ne tik gerokai naudingesnis, bet ir pigesnis.“

Produktai be konservantų.

Anot A. Uniksausko, žmonės ne be reikalo bijo konservantų, bet svarbu skirti, kurie natūralūs ir nekenksmingi, o kurie sintetiniai ir daro organizmui žalą.

Natūralūs konsevantai: druska, vanilė, acto rūgštis.

Nenatūralūs konservantai: sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Patekę į organizmą jie stabdo mikroorganizmų gyvybinę veiklą, o tai reiškia, kad kenkia virškinimui, imuninei sistemai.

„Žmonės dažnai susigundo užrašu „be konservantų“, tačiau pamiršta pasigilinti į produkto sudėtį. Jeigu produkte nėra konservantų, tai nereiškia, kad jis yra sveikas ir jame nėra kitų sveikatai kenksmingų sudedamųjų dalių“, – įspėja daktaras.

Maistas sportuojantiems arba norintiems sulieknėti

Profesorius sako, kad dailios figūros, pavaizduotos ant javainių batonėlių pakuočių, avižinių dribsnių dėžučių, sausų pusryčių pakuočių, skatina pirkti daugiau: „Kaip ir prierašai, kad šiuose produktuose daugybė mikroelementų ir vitaminų, dėl kurių tapsite energingi. Tačiau ir taip mus mulkina. Visuose šiuose produktuose labai daug cukraus, tukinančių angliavandenių. Norėdami maitintis sveikai, rinkitės tiesiog pigias, neapdorotas kruopas, viso grūdo produktus. Ir tai su sąlyga, jei esate sveikas. Jeigu esate nutukę ar sergate diabetu, ir jų geriau atsisakyti.“

A. Unikausko teigimu, produktuose iš skaldytų grūdų nieko gero nėra, tik krakmolas, kitaip tariant – cukrus. Pridėtiniai vitaminai, anot gydytojo, taip pat neduoda jokios naudos – iki šiol nėra nė vieno įrodymo, kad jie būtų naudingi, bet yra įrodymų, kad gali būti kenksmingi.

Pvz., šimto gramų „sveikuoliško“ javų batonėlio gabalėlyje yra  net 30 g cukraus, o „sveikuoliškuose“ dribsniuose – 20 g. Tad geriau pirkite žymiai pigesnius, įprastus - neskaldytus grūdus ir B grupės vitaminų bei mikroelementų gausite kartu su lukštu“, – pataria profesorius.

Parengė Eimantė Juršėnaitė.

Išsamiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.