Gyvenimas

2018.10.26 12:41

M. Čepulis. Apie rudens naktų dainininkus (komentaras)

LRT.lt2018.10.26 12:41

Nemėgsta žmonės tamsos. Nuo amžių amžinųjų bijo. Ir daugeliui vien nuo minties, kad reiktų vienam naktį praleisti miške, visi plaukai pasišiaušia. Siaubiakų rašytojai bei to žanro filmų kūrėjai, žinoma, irgi savo juodą darbą padarė. Todėl eidami tamsiu keliu vis dairomės atgal, o paskutinius metrus į šviesą lekiam beveik tekini.

Arba atsimenat, su kokiu palengvėjimu atsipučiat palikę naktį su visais baubais už durų. O kaip naktį skamba kiekvienas garsas garselis (žinoma, garsiausiai tada plaka jūsų širdis). Lapuose sušiurena pelė, o atrodo, kad žmogienos ištroškęs padaras jau taikosi šuoliui.

Trekšteli šakelė ir atrodo, kad banda šernų tuoj tave nusineš. Ir neduokdie kažkur suūbaus pelėda, sužviegs lapė ar sukauks vilkai. Silpnesni tokios dramos gali ir nepakelti. 

Aš mėgstu naktį ir mėgstu būti tamsoje vienas. Žinau, kad miške esu baisiausias ir kad manęs visi bijo, todėl galiu ramiai valandų valandas slampinėti keliukais (brautis naktį per miško tankmę galit, jei norit ant šakų palikti savo akių obuolius).

Dažniausiai vaikštau vien tam, kad pasiklausyčiau nakties garsų.  Ypač smagu klausyti, kai žinai, kas juos skleidžia. Dabar rudens tamsybėse dar ir elnią maurojantį išgirsi, ir raugėjantį danielių, kartais suloja išgąsdinta stirna ar sukiauksi lapė, kriuksėdama apie save praneša šernė, o jei labai labai pasiseks ir vilkų šeimos balsus pavyks suskaičiuoti.

Per pilnatį. Naminė pelėda. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

O išvis smagiausia klausytis pelėdų. Šiuo metu būtent jos ir yra balsingiausios. Kodėl apuokų ir pelėdų balsus mums bandoma susieti su baisiomis istorijomis ir kapinėmis, neįsivaizduoju. Man tai vieni gražiausių gamtos garsų (po juodakaklio naro klykavimų ir vilko staugimo). O labiausiai dabar triukšmauja naminės ir žvirblinės pelėdos. 

Žvirblinė pelėda švilpauja. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Naminės pelėdos (jos taip pavadintos, nes nevengia įsikurti šalia žmogaus, peri net kaminuose) pradeda kvykauti ir ūbauti dar prieš vidurnaktį ir nustoja prieš pat aušrą. Tai dažniausiai aptinkama mūsų pelėda. Pavasarį dažniau girdime melodingus ūbavimus, o dabar miškas skardena nuo šių pelėdų kvykavimų.

Naminės pelėdos gali būti ne tik pilkos, bet ir rudos. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Dieną pelėdos pratūno kur nors eglėje nejudėdamos ir nekrutėdamos, kad nepatrauktų kitų paukščių dėmesio. Kodėl? Nes pelėda yra ir paukštėda ir miegantys paukščiai – jų mėgstamas grobis. Todėl pastarieji paskui sutikę pelėdą keršija, sukelia didžiausią triukšmą, prišaukia varnas ir neleidžia pailsėti (jei žinot kitų paukščių pykimo ant pelėdos balsą, pačią pelėda būna nesunku pastebėti).

Sutemus plėšrūnės patraukia į medžioklę. Tik kai lyja lietus, jos ilsisi, nes per lašų barbenimą negirdi pelių ir paukščių keliamo triukšmo. 

Dieną geriau būti nematomam. Naminė pelėda. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Kita triukšmadarė – žvirblinė pelėda. Tai mažiausia mūsų plėšikė. Ji yra vos varnėno dydžio. Atsimenu, prieš dešimtmetį buvo tikra sensacija, kai ją pastebėjo Neries regioniniame parke. O dabar nebuvo nė karto, kad aš jos melodingo švilpavimo negirdėčiau.

Žiemą jos nevengia ir lesyklų aplankyti (ne saulėgrąžų ieško, o tų, kurie tas saulėgrąžas lesa). Balsingiausios jos likus dviem vienai valandai iki aušros. O kartais ir saulei aukštokai pakilus dar švilpauja. Taip, šios mažės ne ūbauja, o švilpauja ir kvykauja.

Žvirblinė pelėda. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Nors žvirblinė pelėda mažytė, bet ne mažiau plėšri nei jos giminaitės. Ji puikiai sutvarko dideles peles ir jos dydžio paukščius. Nevengia medžioti ir dieną. O žiemą kaupia maisto atsargas – į drevę ar savo inkilą krauna pelių ir paukščių lavonėlius juodai dienai, kai sniegas bus gilus ir sunku bus pasiekti graužikus.  

Tai išvykit kurią ramią naktį į didesnį mišką (ne į pušyną), pasivaikščiokit tyliai, pasiklausykit, ką jums rudeninis miškas papasakos. Miškai tik iš pažiūros tylūs ir tušti, o staiga atsisukę tikrai už kokio medžio pamatysit jus stebinčias smalsias akis. 

Žvirblinė pelėda išties mažytė. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.