Gyvenimas

2018.10.26 13:13

Muzikinio klipo kūrėjai: šokiruojantys darbai eteryje pasirodo rečiau

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.10.26 13:13

Jei jau kuriamas klipas, tegul jis primena trumpą filmuką – tegul būna kūrinys, o ne dainos priedas, portalui LRT.lt sako grupės „Vilniaus energija“ muzikinio klipo „IQ Daktaras“ režisierius Andrius Paškevičius. Jam antrina ir dar vienas klipo kūrėjų Paulius Baltramiejūnas. Anot jo, klipai būna ne tik gražūs – kartais jie sužadina emocijas, šokiruoja, bet tokie eteryje rodomi rečiau.

– Festivalio „Kino pavasaris“ muzikinių klipų konkurse jūsų kurtas „Vilniaus energijos“ klipas „IQ Daktaras“ pelnė žiuri prizą už geriausią lietuviško muzikinio vaizdo klipo debiutą. Šį savaitgalį su „IQ Daktaru“ vykstate į „Riga International Film Festival“ (Riga IFF). Ko tikitės iš Latvijoje vykstančio festivalio?

P. Baltramiejūnas: Riga IFF organizatoriai pakvietė dalyvauti festivalyje, iš tiesų važiuojame nežinodami, kas mūsų laukia, tačiau džiaugiamės sulauktu dėmesiu ir galimybe parodyti savo klipą didesnei auditorijai.

– Dirbate reklamos srityje, kuriate komercinius vaizdo siužetus, kas paskatino sukurti muzikinį klipą? Jus susirado atlikėjai?

A. Paškevičius: Klipas atsirado bendradarbiaujant su lietuvių muzikos grupe „Vilniaus energija“. Paprastai muzikiniai klipai yra savotiška atlikėjo reklama, dažniausiai reikalinga prieš naujo albumo pasirodymą ar koncertinį turą. Tačiau šis klipas gimė iš idėjos – norėjome sukurti ne standartinį vaizdo klipą, o trumpą muzikinį filmuką, turintį aiškų siužetą, dramaturginę liniją, mintį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Iš pirmo žvilgsnio klipas primena postapokaliptinį filmą...

A. Paškevičius: Galima įžvelgti ir tam tikrų aliuzijų į George Orwello knygą „1984“. Pagrindinis klipo veikėjas atsibunda psichiatrinėje, pabėga, stebi aplinką, o galiausiai vėl atsiduria bokšte, kur su juo atliekami įvairūs eksperimentai... Taip jis nuolat bėgioja kaip žiurkė rate.

P. Baltramiejūnas: Ir dainos, ir klipo mintis ganėtinai aiški – visi esame angažuoti informacijos, reklamos, sakančios mums, kaip turime elgtis ar ką turime pirkti – vienais metais madingi plėšyti džinsai, kitais – kokie nors ornamentai ar pan. Tas IQ – akių daktaras ir yra mums įtaką daranti reklama, informacija, o bėgantis žmogus – mes, vartotojai, negalintys ištrūkti iš to rato.

A. Paškevičius: Įdomu tai, kad grupės narys, atlikėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus iš pradžių net nemanė, kad bus kadre. Tačiau jis yra labai savitas, ryškus ir puikiai tiko šiam diktatoriaus – daktaro vaidmeniui...

– Tris minutes trunkantis klipas buvo filmuotas daugiau nei dešimtyje skirtingų vietų. Ar tiesa, kad visa aplinka, matoma klipe yra ne scenografų kūrinys, o tikros, autentiškos erdvės?

A. Paškevičius: Tiesa. Klipas buvo nufilmuotas per tris dienas, tačiau vietų filmavimui ieškojome apie porą mėnesių. Pamatėme daugybę apleistų pastatų, uždarytų ligonių rūsių, tunelių...

 P. Baltramiejūnas: Labai džiaugėmės, kai mus įsileido Ignalinos atominės elektrinės mokymų centras, esantis šalia Visagino. Centras jau trejetą metų neveikia, tačiau kadaise čia atvykdavo ir užsienio elektrinių darbuotojai bei mokydavosi kaip elgtis ekstremaliose situacijose.

Klipe matomas pultas su daugybe ekranų, mygtukų ir svirčių – ne muliažas, o tikra kažkada naudota įranga. Visi prietaisai ir kažkur antrame plane matomi seni rusiški žurnalai – autentiški.

Esame vieni iš pirmųjų atradę šią unikalią vietą ir joje filmavę. Kiek žinome, iškart po mūsų tame pačiame mokymų centre buvo filmuojamas britų ir amerikiečių vaidybinis serialas „Černobylis“.

Dar viena unikali ir išskirtinė vieta, kurioje filmavome – Vyžulėnų dvaras, esantis netoli Vilniaus. Ten buvo ligoninė, kurioje buvo vaikių psichiatrijos skyrius...

– Primena siaubo filmą. Kūrybinei grupei nebuvo baisu?

 P. Baltramiejūnas: Vyžulėnų dvaras – išties baugi vieta, kurioje vyrauja šiurpoka atmosfera – senas pastatas traška, braška, niekada nežinai, ką pamatysi už kampo... Pirmą kartą su Andriumi dvare apsilankėme dieną, bet vis tiek nebuvo itin jauku.

Vėliau į dvarą sugrįžome su visa komanda. Filmavimai vyko vieną pavakarę iškart po Vėlinių. Mums bedirbant nežinia iš kur aikštelėje pasirodė mažas berniukas, veikiausiai iš šalia esančios gyvenvietės. Kaip netikėtai jis atsirado, taip ir dingo. Nors nieko mistiško nenutiko, juokavome, kad visi jautėmės tarsi patekę į siaubo filmą.

A. Paškevičius:  Nors šiek tiek mistiškas, Vyžulėnų dvaras – labai gražus. Mes čia filmavome legaliai, tačiau kiek kartų buvome atvykę apsižvalgyti, tiek kartų radome ką nors sulaužyto ar sudaužyto. Labai gaila, kad atvykstantieji ten pafotografuoti, pasivaikščioti ar tiesiog smalsuoliai šią vietą niokoja.

– Klipe – ne tik apleisti dvarai ar Atominės elektrinės mokymų centras, bet ir vilniečiams puikiai pažįstami sostinės mikrorajonai.

A. Paškevičius:  Pastebėjau, kad mano kartos kūrėjų klipuose dažnai matyti rajonų vaizdų, tarsi jie taip atiduoda duoklę savo vaikystės kiemams. Tai mūsų istorijos ir architektūros dalis, manau klipe „IQ Daktaras“ sugebėjome tuos rajonus parodyti kiek įmanoma psichodeliškiau ir savo duoklę jau atidavėme.

– Minėjote, kad muzikiniai klipai dažniausiai kuriami tarsi reklama atlikėjui. Manote, kad lietuviški klipai stokoja siužetinių linijų? 

A. Paškevičius: Kartais kūrėjai tiesiog suranda vieną gražią vietą ir viską filmuoja joje. Neretai įtraukiama kokių nors šokių elementų, pastatoma grupė ir atlikėjas. Kūrybinių sprendimų lyg ir trūksta. Tokie klipai ir skirti minėtajai atlikėjo ar grupės reklamai, tačiau reikėtų išnaudoti eterį – jei jau kuri klipą, tegul jis primena trumpą filmuką, tegul būna kūrinys, o ne dainos papildymas. Juk daina ir taip turi savo gyvenimą, radijo eterį, yra klausoma įvairiose programėlėse.

A. Paškevičius ir P. Baltramiejūnas, Asmeninio archyvo nuotr.

P. Baltramiejūnas: Beje, konkursinėje šių metų „Kino pavasario“ programoje nebuvo nė vieno klipo, neturinčio siužeto. Daug kas priklauso nuo to, kokiu tikslu kuriamas klipas. Muzikinius kanalus jungiame kaip foną, ir įdėmiai jų nežiūrime, todėl ir aiškus siužetinės linijos klipui nebūtinos. Tačiau jei norite, kad klipas įtrauktų žiūrovą, siužetas – labai svarbu.

Kaip žinoma, klipai nebūtinai turi būti gražūs, jie taip pat gali būti šokiruojantys, baisūs. Tik tokie nėra dažnai rodomi per televiziją. Nelabai įsivaizduoju „IQ Daktaro“ kokios nors rytinės laidos šeimai eteryje. Tai ne tas klipas, į kurį galima tik užmesti akį  geriant kavą, jis reikalauja žiūrėjimo. Tokiuose klipuose muzika ir vaizdas yra lygiaverčiai.

– Manote, kad kūrėjams trūksta motyvacijos?

P. Baltramiejūnas: Vaizdo klipai realios grąžos neturi. Džiugu, kad tokia forma yra ir festivaliai šiam žanrui skiria tam tikrą dėmesį. „IQ Daktaras“ dalyvavo „Kino pavasario“ konkursinėje programoje, savaitgalį jis bus parodytas Rygoje, taip pat vieno Berlyno festivalio organizatoriai su mumis susisiekė ir prašo leisti šį klipą parodyti jų renginio metu. Tai motyvuoja, tačiau dėl ko dar kuriami klipai? Ar tik tam, kad būtų viešinami socialiniuose tinkluose?

A. Paškevičius: Sutinku, sukurti klipą visada galima, tačiau kur jis bus paviešintas? Platformoje „Youtube“? Jei būtų muzikinis kanalas, didesnė sklaida ar reali nauda atlikėjui, klipų būtų kuriama daugiau. Nepamirškime ir finansinio aspekto – vaizdo siužetų kūrimas labai brangus. Nematydami didesnės naudos atlikėjai nenori daug investuoti.

Tarkime, aš kaip kūrėjas, statantis trumpo metro filmą galiu prašyti kultūros fondų paramos, tačiau muzikinis klipas, net ir turintis siužetą, nelaikomas trumpametražiu filmu. Klipas daugeliui vis dar siejasi su kažkur kampe dainuojančiu atlikėju.

– Vadinasi, sakote, kad jei būtų laida, kurioje būtų transliuojami klipai, jų būtų sukuriama daugiau?

A. Paškevičius: Manau, kad jei būtų kažkoks kanalas ar laida, kur jauni progresyvūs kūrėjai galėtų pristatyti savo darbus, galbūt jie norėtų į klipų kūrimą investuoti daugiau... Jaunoji karta yra alkana, jie nori kurti, augti. Palyginti tai, kas buvo mūsų rinkoje prieš penketą metų ir šiandien, tas augimas matomas.

P. Baltramiejūnas:  Vis dėlto ši situacija primena stadiono Lietuvoje statybas – kol pas mus neatvyksta tokie futbolo klubai kaip „Barcelona“ ar „Chelsea“, stadiono statyti neskubama, tačiau, kol nebus stadiono, tol garsiausios pasaulio komandos neatvyks. Panašiai ir su klipais. Kol jų nebus sukuriama daug, tol nebus jiems skirtos platformos, kol nebus platformos, tol nebus daug klipų.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius