Gyvenimas

2018.10.24 13:12

Profesorius R. Stukas: kodėl reikėtų pradėti valgyti daugiau bulvių

Žiedūnė Juškytė, DELFI.lt2018.10.24 13:12

Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas primena seniai žinomą tiesą – esame tai, ką valgome. Nes juk maistą organizmas suskaido, suvirškina ir pasisavina. Šiais laikais jau niekas nesiginčija, kad mityba yra sveikatos pagrindas.

Kada maitinomės sveikiausiai ir kodėl dabar taip nėra?

Jau nuo 1925 metų Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vladas Lašas vykdė periodinius mitybos tyrimus. Prof. R. Stukas dalį jų rezultatų pirmadienį pristatė Seime vykusioje konferencijoje „Kas sveikas – tas ir jaunas“.

Duomenys rodo, kad sveikiausiai Lietuvos gyventojai maitinosi Tarpukariu, kai angliavandeniai sudarė daugiau nei 70 proc. mitybos, riebalai – beveik 20 proc., baltymai – kiek daugiau nei 10 proc.

Ilgainiui riebalų vartojimas vis didėjo ir pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų mityboje jie sudaro daugiau nei 40 proc. – tiek pat ir angliavandenių, baltymų – kiek daugiau nei 10 proc.

Apie 1992 metus suvartojamų angliavandenių ir riebalų kiekiais susilygino ir apie 20 metų riebalų buvo suvalgoma net daugiau nei angliavandenių.

„Per tą laikotarpį praktiškai nemažėjo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų“, – pastebi prof. R. Stukas.

Apklausų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai maistą dabar renkasi kad tik būtų skaniau, anksčiau pirmoje vietoje buvo kaina, dabar tai daugumos yra antroje vietoje, o sveikata – tik trečioje vietoje pagal produktų pasirinkimus.

„Šiandien didžioji dalis žmonių rinkdamiesi maistą pirmiausia pagalvoja ne apie sveikatą, – sako prof. R. Stukas ir pastebi, kad žmonės dažnai net negali pasakyti, kas yra toji sveika mityba, mat informacijos yra per daug ir ji ne visa yra patikima.

– Šiandien apie sveiką mitybą kalba žmonės, kurie daug domisi, bet nėra specialistai, ne visada jų interpretacijos yra teisingos ir kartais visuomenės supranta, kad sveika yra tai, kas yra madinga. Tos mitybos mados kartais iškreipia sveikos mitybos supratimą.“

Couleur/Pixabay nuotr.

Kodėl svarbus daržovių vartojimas?

Profesorius pabrėžia, kad Lietuvos gyventojai per mažai valgo šviežių daržovių ir šis kiekis vis mažėja, tačiau suvalgomas vaisių kiekis didėja.

„Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad genetiškai perduodami ir mitybos įpročiai. Kol Kolumbas į Europą nebuvo atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė, kurią valgė mūsų teritorijoje gyvenantys žmonės, buvo ropė. Šiandien tai nepelnytai pamiršta daržovė. Ropė mums yra genetiškai palanki daržovė“, – sako prof. R. Stukas.

Daktaras pabrėžia, kad daržovių vartojimas yra labai svarbus, nes su daržovėmis gauname skaidulinių medžiagų, kurios yra maistas mūsų gerosioms bakterijoms.

„Paskutiniuose moksliniuose tyrimuose atrandama vis daugiau duomenų, kad nuo gerųjų bakterijų veiklos žarnyne priklauso mūsų sveikata. Mūsų polinkis sirgti viena ar kita liga, mūsų imuninė sistema ir senėjimo procesai gali būti lėtesni, jeigu yra normali žarnyno bakterijų veikla. O tam, kad ji būtų, reikia daug skaidulinių medžiagų, – sako prof. R. Stukas.

– Ypač paskutiniu metu dėl to yra problemų. Nes mes valgome maistą, kuriame yra daug konservantų, kurie prailgina produkto vartojimo tinkamumo laiką. Konservantai produktai išlaiko saugų, valgydami mes neapsinuodysime, kadangi konservantai neleidžia daugintis bakterijoms. Kai mes suvalgome tą maistą, jie ir toliau neleidžia daugintis bakterijoms ir jas „užmuša“.

Kai konservantai patenka į mūsų virškinamąjį traktą, jie ir toliau dirba savo darbą – mažina gerųjų bakterijų gyvybingumą ir jų skaičių. Dėl to yra atsiradę nemažai sveikatos sutrikimų, siejamo dėl maisto su konservantais vartojimo. Todėl akcentuojama, kad reikia rinktis maistą, kuriame būtų kiek galima mažiau sintetinių priedų ir ypač konservantų.“

JamesHills/Pixabay nuotr.

Kodėl reikėtų prisiminti virtas bulves?

Profesorius sako, kad per parą mažiausiai reikėtų suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Optimalus kiekis – 600 g.

Lietuvos gyventojai paskutiniu metu suvalgo tik apie 250 g vaisių ir daržovių per dieną.

„Žmonės sako, na kur jau per dieną suvalgysiu daugiau nei pusę kilogramo. Tačiau tai yra vaisiai, ir daržovės. Jei suvalgytumėte nemažus du obuolius, na tai jau kokie 300–400 g ir bus, dar pridedame daržovių ir tas kiekis greit suvalgomas, – teigia prof. R. Stukas.

Dėl šios priežasties mes gauname mažai vitaminų, ypač antioksidaciniu poveikiu pasižyminčios medžiagos – vitamino C.

„Prieš 10–15 metų šios problemos dar nebuvo, nes žmonės daug valgė vaisių, daržovių, uogų, vitamino C gaudavo užtektinai. Imuninė sistema buvo geresnė. Dar prieš 20 metų valgydavom daug šviežių virtų bulvių, su kuriomis mes gaudavome daug vitamino C. O dabar žmonės ir parduotuvės bulves jau nusiperka virtas, kur vitamino C praktiškai nėra, – sako VU profesorius.

– Yra paskaičiuota, jei bulves išvirėme, tai ten yra vitamino C. Jeigu jos atšalo, jau apie 50 proc. vitamino C oksidavosi ir pražuvo.

Jeigu bulvės atšalo ir įsidėjome jas į šaldytuvą, vitamino C liko tik pėdsakai. Mineralinių medžiagų ir kalorijų bus, tačiau nebus to antioksidanto, kuris neleidžia oksiduotis riebalams, o kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai ir kai negauname antioksidantų, tada vystosi aterosklerozė.“

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius