Gyvenimas

2018.10.21 21:48

Pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2018.10.21 21:48

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu supčiausi. Atėjęs tikrintojas mane išprašė lauk, nes per pilvą neužsidarė saugos aptvaras“, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriui Alvydui Unikauskui sako vos prieš ketverius metus 120 kg svėrusi klaipėdietė Ugnė. Dabar ji džiaugiasi liekna figūra ir tvirtina, kad norintys sulieknėti turi tik vieną kelią – pakeisti gyvenimo būdą.

„Niekada nebuvau itin liekna, bet antsvoriu nesiskundžiau – buvau laiminga. Ištekėjau jauna, valgiau daug ir bet ką, svoris augo akyse. Vėliau pagimdžiau tris vaikus ir po kiekvieno priaugau dar daugiau svorio, kurio numesti nepavyko“, – sako Ugnė.

Moteris ne kartą laikėsi dietų, tačiau rezultatai nedžiugino. „Vyras mane mylėjo tokią, kokia buvau. Vaikų mityba rūpinausi preciziškai, bet save pamiršau. Svarstyklės tuo metu rodė 120 kg – turėjau kažką keisti“, – pasakoja ji.

Jei kas nors palygintų ankstesnes Ugnės nuotraukas su dabartinėmis, nepatikėtų, kad čia tas pats žmogus – ji atsikratė daugiau nei pusės savo svorio. Numetusi 68 kg dabar ji sveria 52 kg.

Pixabay nuotr.

Tiesa, kelias iki tokio rezultato nebuvo lengvas – Ugnė prisimena atvejus, kurie paskatino imtis pokyčių: „Atsimenu, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu supčiausi. Atsisėdus į sėdynę, saugos aptvaras man neužsidarė per pilvą. Nusprendžiau, kad jį prilaikysiu ir viskas bus gerai. Tačiau atėjęs tikrintojas mane išprašė lauk.“

Ugnę dėl viršsvorio vargino dusulys, prakaitavimas, nugaros skausmas, aukštas kraujo spaudimas, didelis skrandžio rūgštingumas. Labiausiai, sako ji, buvo liūdna dėl to, kad negalėjo aktyviai leisti laiko su vaikais. Klaipėdietė nusprendė imtis veiksmų ir sako gyvenime pakeitusi vieną dalyką – mitybą.

B. Lark/Unsplash nuotr.

„Žinojau vieną taisyklę, kad metant svorį 80 proc. sėkmės sudaro mityba, o 20 proc. – sportas. Dažnai žmonės tai sukeičia vietomis“, – sako ji. Iš pradžių fizinio krūvio Ugnė neturėjo visai, o dabar kiekvieną rytą plaukioja baseine, pagaliau gali važiuoti dviračiu, užsiimti kitokiu aktyviu laisvalaikiu.

Visiems nesveikiems produktams Ugnė rado alternatyvą. Pavyzdžiui, pusryčių dribsnius pakeitė pilno grūdo avižomis, marinuotus agurkus pakeitė raugintais, vietoje saldumynų valgė vaisius, net ėmė pati kepti sveikesnę duoną, kurioje nėra pridėtinio cukraus ir glitimo.

Ugnės duonai pasigaminti reikės:

1 puodelio pasmulkintų migdolų riešutų

1 puodelio saulėgrąžų,

1/3 puodelio grikių kruopų

1/3 puodelio sorų kruopų

2 ir ¼ puodelio avižinių dribsnių

1/2 puodelio linų sėmenų

1/3 puodelio balkšvojo gysločio luobelių

1/4 šalavijų sėklų (chia)

1 a. š. druskos

2 v. š. medaus

1/4 puodelio alyvuogių arba kokosų aliejaus

2 puodelių vandens

J. Haland/Unsplash nuotr.

Nors gali atrodyti, kad sveikesni produktai kainuoja brangiau, Ugnė tvirtina, kad daug brangiau gyventi nesveikai: „Tyrimai, vaikščiojimas pas gydytojus, vaistai jums kainuos daug brangiau, nei valgyti sveiką maistą ir taip saugoti save sau ir savo vaikams.“

Ugnė pasakoja, kad dabar produktus parduotuvėje renkasi itin kruopščiai – skaito kiekvieną etiketę ir pasidalino patarimais, kaip atskirti geresnę mėsą: „Mėsos pramonė naudoja tam tikras gudrybes pirkėjų atžvilgiu. Pirkdama mėsą patikrinu, ar ji nėra injektuota – ar į ją neprileista krakmolo, kviečių, kad padidintų svorį, pakeistų galiojimo laiką.

Kadangi žiūriu, ką valgau, nes rūpinuosi savo sveikata, mėsą patikrinu. Pavyzdžiui, jei perku vištienos krūtinėlę, paėmusi gabalėlį pirštu įspaudžiu į ją duobute. Jei duobutės po kelių sekundžių nelieka ir mėsa atsistato, vadinasi, ji gera, o jei ne – injektuota.“

D. Gold/Unsplash nuotr.

Apie savo pokyčius Ugnė stengiasi pasakoti ir kitiems, padeda su viršsvoriu kovojančioms moterims.

„Susilaukiu daug laiškų, žinučių ir skambučių su įvairiais moterų prašymais dėl jų vaikų, dėl sveikesnių mitybos įpročių formavimo. Man dėl to labai džiugu, stengiuosi kiekvienai padėti, nes esu gyvas pavyzdys – žinau, kaip jos jaučiasi. Svarbiausias dalykas, kad čia reikia ne tik norėti numesti svorį, bet ir būti sveikam. Kai organizmas bus sveikas, antsvorio neturėsite“, – sako ji.

Be to, priduria Ugnė, svarbu suprasti sveikos mitybos naudą ir nežaloti organizmo dietomis: „Kai buvo mano pokyčių pradžią, man labai reikėjo patariančio žmogaus. Supraskite, kad sveikos mitybos įpročius suformuoja ne dieta, kuri yra laikina, o pilnavertė, subalansuota mityba.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Gertrūda Stripeikytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.