Gyvenimas

2018.10.12 15:30

Operos solistė N. Kazlaus: kuo daugiau kalbų moki, tuo lengviau mokytis naujų

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.10.12 15:30

Niekada joks žmogus taip gerai neatsiskleis, neatsipalaiduos ir nepapasakos giluminių dalykų kita kalba, kad ir kaip gerai ją mokėtų, LRT RADIJUI sako aštuonias užsienio kalbas mokanti operos solistė Nomeda Kazlaus. Ji teigia, kad imlumas kalboms yra talentas, tačiau reikia įdėti daug darbo ir mokytis iš klaidų. „Nebijoti klysti yra viena iš sėkmės priežasčių“, – sako N. Kazlaus.

– Nomeda, kaip suprantu, visos kalbos, kurias mokate, yra europietiškos?

– Taip, ir turiu pasakyti – deja. Mano dukra juokauja ir sako – ką tu ten moki, nei japonų, nei kinų.

– Gal planuose yra ir Azijos kalbų?

– Svajoju išmokti japonų kalbos. Tokia mintis gimė 1996 m., kai pirmą kartą buvau dainavimo meistriškumo kursuose Vienoje, mūsų pianistė buvo japonė. Nuostabi, fantastiška pianistė, kuri labai propagavo savo kultūrą ir mus, geriausius studentus, pakvietė į restoraną. Jau tada išmokome įvairių japoniškų žodžių. Todėl planų yra, bet kada bus laiko – nežinau.

– O kas jus skatina mokytis užsienio kalbų, kokia jūsų motyvacija?

– Nevadinu savęs poliglote, nes kalbos į mano gyvenimą atėjo labai natūraliai, viskas vyko labai paprastai, pagal poreikį. Pavyzdžiui, baigiau M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kurioje muzikantai mokosi vokiečių kalbos. Įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, ten 2 metus mokiausi kaip muzikologė, privaloma kalba buvo vokiečių. Paskui įstojau į operinį dainavimą ir ten studijavau italų kalbą.

Operos pasaulyje debiutavau Karmen vaidmeniu – dainuoti visą vaidmenį ir kalbamųjų tekstų nemokant prancūzų negalėjau. Man tai yra nesuvokiama, tačiau tikrai ne paslaptis, kad pasaulyje ir Lietuvoje yra nemažai atlikėjų, kurie kalbos, kuria dainuoja, nemoka. Manau, tai yra labai sudėtinga, nes mes kiekvieną žodį nuspalviname ir tapatiname su prasme. Todėl aš lankiau ir išmokau prancūzų kalbą. Kiekviena kalba turi savo istoriją, kaip ir kodėl ji atėjo.

– Nedainuojate kalbomis, kurių nemokate?

– Kartais tenka dainuoti kalba, kurios nemoku. Pavyzdžiui, pakviečia į Gruziją. Tu kaip gražų gestą išmoksti dainą tos šalies kalba, be abejo, tada išsiverti kiekvieno žodžio prasmę. Juk ką daryti, nesimokysi kalbos dėl vienos dainos.

– Radijo klausytoja teiraujasi, kokie metodai jums geriausi mokantis kalbų?

– Konkrečios metodikos aš neturiu, tik iš patirties galiu patarti. Kai mokiausi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, praleisdavau labai daug laiko transporte. Važiuodama į mokyklą autobusais ar troleibusais visada turėdavau vokiečių kalbos sąsiuvinį, mano tikslas būdavo per dieną išmokti 10 žodžių. Tai atrodo labai nedaug ir tuo pačiu daug, nes per savaitę gaunasi 50 žodžių. Manyčiau, kad nuolatinis darbas duoda pačius geriausius rezultatus.

Taip pat labai svarbu kalbą vartoti. Kadangi keliauju nuo ankstyvos jaunystės, bendravimas su žmonėmis, draugais, pažįstamais yra labai natūralus. Jie man skambina, rašo. Kalba turi būti gyva, reikia rasti būdų mokantis kalbą išvažiuoti ir porą savaičių paatostogauti toje šalyje. Žiūrėti televiziją, skaityti internetinius portalus užsienio kalba. Tai tikrai padeda.

– Kokią įtaką kalbų mokymuisi turi dainavimas užsienio kalbomis, ar visi vokalistai, ypač klasikos, supranta, ką dainuoja?

– Deja, tikrai ne visi jas moka. Manyčiau, kad tai yra didelė problema, nes kiekvienas ištartas žodis turi turėti prasmę.

– Bet juk žino, ką dainuoja?

– Tikiu, kad visi tekstus studijuoja, kiek įmanoma. Bet yra visiškai kitaip, kai tu tą kalbą valdai, kai ją jauti, nes kiekvienoje kalboje yra ypatingai daug niuansų.

N. Kazlaus, BNS nuotr.

– Kiek dainavimas padeda mokytis kalbų? Jūs pirma mokotės kalbėti, ar pirma pradedate dainuoti?

– Dainavimo procesas tikrai padeda mokytis kalbų. Paimkime Richardo Wagnerio operas – aš dainuoju jo kūrinius ir esu primoji Brunhilda Lietuvoje. Dainuojant Richardo Wagnerio ar kito vokiečių kompozitoriaus muziką, reikia ypatingai daug dėmesio skirti kalbai, nes niekas nesikartoja, eina nauja tema, nauji žodžiai. Įsivaizduojate, kokią reikia turėti koncentraciją.

Labai džiaugiuosi lietuvių soliste Lijana Šukyte, su kuria esu padariusi interviu iš Miuncheno savo laidai „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“. Ji jau solidaus amžiaus ir eina mokytis kalbų, tiesiog eina į universitetą, skirtą pagyvenusiems žmonėms. Ji tai motyvuoja labai paprastai – nori išmokti ir nori, kad jos smegenys dirbtų. Tai yra vienas iš puikių būdų lavinti smegenis ir galbūt atitolinti Alzheimerį.

– Užsiminėte apie jūsų laidą. Joje kalbinate užsieniečius jų gimtąja kalba, nes galvojate, kad taip galima labiau atskleisti žmogų. Estų profesorius, irgi mokantis labai daug kalbų, yra sakęs, kad jis nevažiuoja į šalį, kurios kalbos nemoka, jis pirma išmoksta kalbą, tada ryžtasi važiuoti į šalį. Gal ir jūs taip pat darote? Kaip norite pakalbinti įdomų žmogų, išmokstate jo kalbą.

– Pernai susidūriau su šia problema. Buvo atvykęs 80-metis J. Menzelis, Oskaro premijos laureatas, garsus čekų režisierius. Žinoma, kad tokio amžiaus žmonės greičiausiai mokės užsienio kalbų. Derindama interviu tokio atsakymo ir sulaukiau – tik čekiškai ir jokia kita kalba. Esu čekiškai dainavusi A. Dvořáką, esu jo vardo premijos laureatė, su ta kalba susidūriau prieš daug metų. Prieš interviu teko tikrai labai daug padirbėti ir išmokti tarimą, kad bent jau klausimai būtų sklandūs.

Dažniausiai mano laidos pašnekovai moka pagrindines kalbas – anglų ar vokiečių. Bet jums turiu paliudyti, kad niekada joks žmogus taip gerai neatsiskleis, neatsipalaiduos ir nepapasakos giluminių dalykų kita kalba, kad ir kaip gerai jis ją mokėtų. Nebent žmogus gyvena užsienyje ir tai jam yra antra gimtoji kalba. Taip gali būti mišriose šeimose. Tai yra įrodymas, kad kalbėjimas ir bendravimas gimtąja kalba yra be galo svarbus pašnekovui.

– Nomeda, kiek talento reikia kalbų mokymuisi? Žmogus tiesiog iš prigimties yra gabus kalboms ar tai yra išugdomi dalykai?

– Vienareikšmiškai manau, kad reikia talento. Aš negaliu pasakyti, kaip kalbos „ateina“, man tai gaunasi tikrai gan lengvai. Man nelengva suprasti kalbų mokymosi sudėtingumą, turbūt tai ir yra talentas kalboms -  sugebėti mintyse sujungti vieną kalbą su kita, matyti bendras šaknis, matyti bendrumą ir gramatines struktūras. Kuo daugiau kalbų moki, tuo lengviau ir mokaisi naujų.

Taip pat noriu pasakyti, kad nebijau klysti. Manau, kad tai yra viena iš sėkmės priežasčių. Tarkime, visiškai nekompleksuoju kalbėdama – tai juk ne mano gimtoji kalba. Ir visada prašau savo draugų, su kuriais kalbu, kad jie mane pataisytų. Aš labai kviečiu nebijoti kalbėti ir nebijoti klysti, nes tik tokiu atveju galime išlavinti kalbą.

Noriu pasakyti, kad spalio pradžioje LRT PLIUS kanale startuoja ir laida „Skambantis pasaulis su Nomeda Kazlaus“. Laida bus transliuojama sekmadieniais 21 val., o pirmoje laidoje spalio 7 d. svečiuosis fantastiškas smuikininkas, smuiko chuliganas Nigelas Kennedy. Mes kalbamės angliškai. Kalbėtis su tokiu pašnekovu – irgi iššūkis, nes jis savo kalboje vartoja labai daug slengo, perkeltinių prasmių, net keiksmažodžių. Turėjome „pypsinti“ jo kalbą, nes į eterį tokios negalėjome paleisti.

– Kuria kalba jūs mąstote, sapnuojate ir t. t.? Kaip yra su mąstymo procesu?

– Tikrai lietuviškai, tačiau buvo laikotarpis, kai daugiau mąsčiau itališkai. Aišku, kai tu naudoji kitą kalbą labai dažnai, galbūt tam tikrais momentais ir galvoji ta kalba. Bet aš manau, kad gimtoji kalba žmonėms yra pagrindinė.

Plačiau – radijo laidos „10–12“ įraše.

Parengė Dalia Smagurauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.