Gyvenimas

2018.09.28 12:29

M. Čepulis. Kai gervės palieka gimtinę (komentaras)

2018.09.28 12:29

Tyli rami pelkė. Menkas vėjelis šiaušia parudavusias viksvas, krutina beržų gelstelėjusius lapus, nervina voratinklio vidury įsitaisiusį vorą ir šis greit dėliodamas kojas užsikabaroja viršun prie smilgos laukti, kol kas į svečius įsiprašys vakarienei. Dar kažkur čirpsi pečialinda, kartais pasigirsta garsesnis zylių čirškimas, o pelkės balutėje palaimingai besiturkšdamos kreksi kryklės.

Saulės kamuolys po truputį artėja prie eglių viršūnių, vėjas visai nutyksta ir tada iš toli pasigirsta pirmi trimitai. Tolydžio artėja, garsėja, kol virsta vientisu gaudesiu. Trimitų skambesį paįvairina galingų sparnų mostų sukeltas švilpesys, jauniklių cypsėjimas – į pelkę nakvoti atskrido gervės.

Kur žiūri, ten gervės. Sulinkių durpynas. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Nusileidusios prie balos jos puola malšinti troškulį, turkštis, stumdytis, rėkauti, bet netrukus taškydamos purvą ir barstydamos plunksnas su didžiausiu triukšmu pakyla ir vėl suka didžiulį ratą aplink pelkę, baisulingai skardendamos. Ir tik saulei visiškai pasislėpus jos vėl leidžiasi prie vandens, vėl triukšmauja, geria, tvarkosi aprėdus, mušasi (nesmarkiai, tik pagina neįtikusį kaimyną). Vėliau prie jų jungiasi vis didesni ir didesni būriai, kol ankštą pelkutę užpildo pilkų ilgakojų ilgakaklių skardžiabalsė masė. 

Rytas pelkėje. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Va taip kasmet jau vos prasidėjus rugiapjūtei gervės renkasi į savo pamėgtas vietas maitintis, nakvoti ir kaupti jėgas tolimesnei kelionei į pietų Europą (žiemoja jos Ispanijoje, pietų Prancūzijoje, Vokietijoje). Pavyzdžiui, šiemet prie Tyrulių ir Sulinkių durpynų suskaičiavau apie 3000 raudonplikių.

Kodėl jos taip daro? Gervės minta gyvūniniu (daugiau vasarą) ir augaliniu maistu, nemažą dalį jų raciono sudaro grūdai. Todėl jos ir renkasi, kai prasideda rugiapjūtė ir laikosi iki rudeninės sėjos.

Auksiniu dangumi. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Gervių dienotvarkė nėra labai įtempta.Anksti ryte su pirmaisiais saulės spinduliais jos palieka pelkę ir skrenda į laukus. Jos puikiai žino, kur tik ką nupjauti laukai, kur jau pasėti žiemkenčiai, kur liko kukurūzų burbuolių, kur skanesnė žolė ir kur saugesnė aplinka. Ten jos maitinasi, pasimaitinusios tvarkosi plunksnas, tada šoka, tada vėl maitinasi, tvarkosi, puošiasi, ilsisi, vėl šoka ir taip iki vakaro.

Būtent dabar yra lengviausia gerėtis gervių negrabiais strikinėjamais, kuriuos vadinam šokiu. Šiųmetiniai jaunikliai, kurie labiau primena stručius, o ne gerves, nuo tėvų nesitraukia ir visur laksto iš paskos, ir net tėvai dar vieną kitą skanesnį kąsnelį įgrūda į jaunėlių gerkles. Praleidę dieną laukuose, vakarėjant gervės būriuojasi arčiau pelkės, o apie 7 vakaro pirmieji žvalgybiniai būriai pakyla ir skrenda link nakvynės vietos ir, jei viskas ramu, paskui jas paseka kitos.

Stručiukas tarp gervių. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Atšalus orams ir pirmoms šalnoms nubalinus ražienas gervės patraukia piečiau. Ne visos vienu metu ir ne visuose regionuose. Aplink Tyrulius jau spalio pradžioje lieka vienas kitas būrelis, o apie Žuvintą ar Novaraistį jos laikosi ilgiau. Bet vis tiek vėliau išsirikiavusios į didžiulius trikampius patraukia linkui Lenkijos ir Vokietijos. Tiesa, pernai kelios nusprendė niekur neskristi ir buvo stebimos beveik visą žiemą.   

Saulei nusileidus gervės tupia miegot.Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Jei norite vakare pasiklausyti kurtinančių gervių koncertų, mėgautis nuostabiu vaizdu, kai šimtai paukščių leidžiasi miegoti, dar galite tai padaryti Novaraistyje ar kitose pelkėse. 

O kai pamatysit aukštai aukštai pietų pusėn traukiančių klykaujančių gervių trikampį, palinkėkit joms greičiau sugrįžt.

V - tai viso gero. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.