Gyvenimas

2018.09.29 10:49

S. Paltanavičius: dabar kikilius ypač vilioja grikių laukai ir kanapės

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.09.29 10:49

S. Paltanavičius: dabar kikilius ypač vilioja grikių laukai ir kanapės.

Abejojate? O kaip tada paaiškinti 25 ar net 28 laipsnius siekiančią oro temperatūrą, beribę saulę, žydinčius augalus ir skraidančius vabzdžius? Visa tai užtruko, bet į vietas reiškinius ir mus sugrąžino rudens lygiadienis. Jis atsiuntė tikrąjį rudenį. Vis dėlto šiandien ir vėl esame vasaroje – jau kitokioje...

Bobų vasara – trumpas smagus atokvėpis tradicinį rudenį – turi savo fiksuotą laiką: trys dienos prieš šv. Mykolą ir trys po jo. O šv. Mykolas yra šiandien. Taigi, esame pačioje bobų vasaroje. Bet ar matome tai, kuo žinome ją esant turtingą – saulės, gražių orų, spalvų? Kai kur matome saulę, kai kur visai gražūs vaizdai. Bet...

Kas ieško kitokios bobų vasaros, o prioritetą teikia ne kalendoriui, o pojūčiams, teks palaukti nors savaitę – pirmoji spalio dekada, jos pabaiga turėtų dovanoti saulę. Ar jos jau pasiilgome?

Žmogus, kaip visi primatai, yra šviesą ir saulę vertinantis šilumamėgis. Mums saulė tinka bet kuriuo metų laiku. Dabar jos lauksime vis labiau. Spalį mums labiausiai reikia spalvų, nes įsivaizduojamas „tobulas“ spalio mėnuo yra pražydęs raudonomis, geltonomis, margomis medžių lapų spalvomis. Kartu su saule, su vis kitokios spalvos debesimis jos kuria ypatingą rudens ir bobų vasaros paveikslą.

Spalį esame daugelio lemtingų įvykių, procesų ir apsisprendimų liudininkai. Baigiasi tauriųjų elnių ruja, mūsų baltieji gandrai jau Afrikoje. O rudeninė paukščių migracija – pačiame įkarštyje. Jos nereikia ieškoti toli, važiuoti į pajūrį ar pamarį, Ventės ragą. Kikilių pulkai pabirę visuose laukuose, ražienose. Juos ypač vilioja pakrūmėse esantys grikių laukai ir kanapės. Nevienodu metu bręstančios kanapės sutraukia žaliukes, čivylius, daugelį zylių, net genius ir kėkštus.

Tačiau visa tai trunka neilgai – diena kita, ir paukščiai jau keliauja tolyn. Ši vasara jiems buvo palanki, paukščių migracija yra labai intensyvi ir gausi. Porą savaičių Ventės rage žieduotojai gaudė daug mėlynųjų zylių – kasdien po tūkstantį ar du. Jau kalbėta apie šios rūšies migracinę invaziją, bet dabar priekin išsiveržė kikiliai. Gali būti, kad prie jų prisijungs šiauriniai kikiliai, alksninukai, didžiosios zylės.

Paukščiai skris dar visą spalį. Tačiau jų rūšinė sudėtis kis. Jau dabar turėtų pasirodyti pirmieji iš šiaurės lekiančių žąsų trikampiai, tuoj pradės atsisveikinti gervės. O aukštai ore, kur ne visi žvalgomės, plazda pulkai karvelių keršulių.

Ši rūšis nėra reta, bet savo krašte šiaip sau jų pulkų nestebime. Iš kur jie? Gali būti, kad iš Suomijos, iš šiaurinės Europos. Jie jau sulesė laukuose išbarstytus grūdus ir skuba į Europą, kur želmenyse, ražienose ir laukuose maitinsis visą žiemą.

Kas žiemkenčius sėjo anksčiau, jau sulaukė lygiai sudygusio jų kilimo. Žiemkenčių suvešėjimas rugsėjo gale yra lyg ir ankstyvas. Porą mėnesių iki žiemos meto jie dar augs, stiprės. Kol kas, rodosi, dedamas visai tinkamas pamatas kitų metų derliui. O jį geriausiai įvertina gyvūnai.

Dabar jau įprasta matyti želmenyse žoliaujančias stirnas, gulbes giesmininkes. Nereikėtų iš želmenų jų baidyti, nes nei gulbės ir žąsys, nei stirnos šaknų neišrauna – tik nupeša, nukarpo lapelius. Tai net padeda žiemkenčiams šaknytis, tvirtėti.

Taigi, gyvename gražiausią rudenį. Laukiame bobų vasaros. Tačiau bandykime ja džiaugtis dabar – nenukelkime džiaugsmo į ateitį. Juk visada pati gražiausia akimirka ta, kurioje gyvename.