Gyvenimas

2018.10.05 22:16

Vienišumas kenkia labiau nei nutukimas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2018.10.05 22:16

Užsienio mokslininkai siūlo priskirti vienišumą prie grėsmingų sveikatos problemų, tokių kaip priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Ir nors daugelis mano, kad vienišumas – senų žmonių lemtis, paauglystėje vienišumo jausmas dažnesnis nei senatvėje, pastebi psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Gydytojas pastebi, kad vienišumas kerta visoms amžiaus grupėms: tai gali būti vaikas darželyje, paauglys mokykloje, studentas universitete, jaunas žmogus darbe, močiutė, mama ar kaimynas iš gretimos laiptinės. Kai kurie vienišais jaučiasi tik kartais, kai kurie – nuolat. Užsitęsusi vienatvė, anot jo, slegia ir gali susargdinti.

Kartais pabūti vienam yra sveika ir naudinga, o štai vienišumas jau yra visai kitas žvėris. Vienatvė nuo vienišumo skiriasi, sako gydytojas: „Vienatvė – sąmoningas žmogaus pasirinkimas, siekiant dvasinės ar emocinės ramybės. Tai būsena, kai esate vienas, bet nesijaučiate vienišas. Kartais reikia pabūti vieniems, įsiklausyti, išgirsti save.

Vienišumas – tai neigiama būsena, kuomet žmogus jaučiasi praradęs galimybę bendrauti. Pavyzdžiui, taip gali pasijausti paauglys su tėvais persikraustęs į kitą miestą. Vienišumas – ne savanoriška, o prievartinė būsena.“

F. Marriage/Unsplash nuotr.

Vienišumas silpnina imunitetą

Yra tyrimų, įrodančių, kad vienišumas kenkia labiau nei nutukimas ir fizinis pasyvumas – JAV mokslininkai mano, kad tai viena iš ankstyvos mirties priežasčių. „Pagal sukeltas pasekmes Brighamo Youngo universiteto tyrėjai neseniai pasiūlė priskirti ją prie grėsmingų visuomenės sveikatos problemų, tokių kaip priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų“, – sako profesorius.

Pasak daktaro, vienišumo padidintas streso hormonų išskyrimas skatina arterijas susitraukti; pablogėja širdies aprūpinimas krauju bei didėja arterinis kraujospūdis. O bendravimas skatina oksitocino išsiskyrimą ir tai neleidžia kraujagyslėms susitraukti.

„Beje, Čikagos ir Kalifornijos universitetų tyrėjai nustatė, kad vienišumo jausmas sukelia stiprų stresą, kuris gali sumažinti baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir taip susilpninti imuninę sistemą“, – priduria A. Unikauskas.

S. Spassov/Unsplash nuotr.

Vienišumo priežastys skirtingame amžiuje skiriasi

Daugelis galvoja, kad vienišumas – senų žmonių lemtis, tačiau vienišumas kankina daugybę paauglių bei ilgesnį laiką susituokusias poras, sako profesorius. Jam antrina ir laidos „Klauskite daktaro“ viešnia psichologė, psichoterapeutė G. Petronienė, pateikianti keletą įdomių faktų apie vienišumą.

– Vaikai iki paauglystės nesuvokia vienišumo – jiems būna liūdna, nyku.

– Paauglystėje vienišumo jausmas dažnesnis nei senatvėje.

– 20–30 m. – pats laimingiausias laikas, net ir vienišumas – laimingas.

– 30–40 m. vienišumas paaštrėja moterims dėl biologinio laikrodžio, nes kiti kuria šeimas.

– 40–50 m. ryškus išgyvenimas, nes gyvenimas ritasi link senatvės.

– Daugybė senų žmonių jaučiasi vieniši.

C. Frith/Unsplash nuotr.

Vienišumo jausmas – neretai laikinas

Anot A. Unikausko, vienas iš mitų yra, kad vienišumas visada yra blogai – jis paprasčiausiai gali signalizuoti, kad mums reikia ieškoti naujų draugų ar atrasti būdą, kaip pagerinti jau egzistuojančius santykius su mus supančiais žmonėmis. „Neuromokslininkas Johnas Cacioppo teigia, kad mes evoliucionavome taip, kad patiriame vienišumą tam, kad galėtume išsaugoti santykius su kitais žmonėmis“, – sako gydytojas.

Jei žmogus ilgai jaučiasi vienišas, jis patenka į susirgimo depresija rizikos grupę, sako gydytojas ir pateikia įdomų pastebėjimą: „Žiniasklaidoje dažnai galima perskaityti, kad dabar siaučia vienišumo epidemija. Absoliučiais skaičiais vienišų žmonių iš tikrųjų daugiau. Brunelio universiteto mokslininkė Christina Victor ištyrė, kad lėtinis vienišumo jausmas nesikeitė 70 metų. Viso laikotarpio metu nuo 6 iki 13 procentų visų žmonių teigė besijaučią vieniši visą ar didžiąją dalį laiko. Tai stabilus skaičius.“

A. Neel/Unsplash nuotr.

A. Unikauskas pataria pasinaudoti keliais paprastais patarimais, padedančiais kovoti su vienišumu.

– Vienišas nesijausite, jei dažnai prisiminsite artimiausius žmones, su jais „kalbėsite“, linkėsite gero.

– Vienatvę išgyvenantis žmogus linkęs save smerkti, krikuoti. Nuraminkite vidinį kritiką.

– Rinkitės gyvą bendravimą. Jei nėra žmogaus, tiks ir naminis gyvūnas.

– Disciplina padės atitraukti akis nuo mobiliojo telefono, ar kompiuterio ekrano ir pastebėti žmogų šalia. Gal jis skirtingas, visai kitoks nei jūs, tačiau tikrai turite kažką bendro.

Parengė Eimantė Juršėnaitė.

Daugiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.