Gyvenimas

2018.08.31 13:30

M. Čepulis. Didžiojo gamtos spektaklio pradžia (komentaras)

2018.08.31 13:30

Ankstyvas ūkanotas rytas. Vakare išausti voratinkliai tarp stagarų ir žolynų kybo it sudžiauti permirkę šilkiniai skalbiniai, o patys šeimininkai, apsunkę nuo rasos, laukia, kol saulė patekės ir viską išdžiovins. Nuo parudusių smilgų it lietus byra vandens lašeliai, kai jas užkabina didelio žvėries koja.

Žvėris nepastebi nei rasos, nei voratinklių, jis įdėmiai klausosi ir uodžia. Nuo šiol ši kirtavietė ir aplinkinis miško gabalas yra jo valdos ir niekas tenedrįsta čia kojos įkelti (niekas – kiti tokie pat elnio patinai).

Elnias palengva nueina prie aplaužyto lazdyno, palenkia savo ne per seniausiai nuvalytą karūną ir pradeda ją trinti į liaunus stiebus, pradeda lupti žievę, laužyti šakeles. Lazdynas visas dreba, o laužomo krūmo garsas sklinda toli per mišką.

Kažkur toli pasigirsta vangus baubimas. Elnias nurimsta, pakelia ausis, įsiklauso. Šiek tiek užverčia galvą ir iš gerklės su garų tumulais išsiveržia galingas maurojimas. Po vieno posmo vėl įsiklauso, tyla. Va, tegu žino, kas čia šeimininkas.

Taip šiemet jau prasidėjo vienas gražiausių ir laukiamiausių gamtos spektaklių – elnių ruja. Ji, kaip ir galima buvo tikėtis, šiemet prasidėjo vos ankščiau. Pernai elniai pradėjo baubti per Baltramiejų. Šiemet kolegos jau juos girdėjo rugpjūčio 18 d.

Pernykštės elnių rujos akimirka / Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Dar tik pradžia, tik derinami akordai, o pats veiksmas prasidės po poros trejeto savaičių (skirtinguose rajonuose skirtingu laiku). Pats pasiruošimas rujai jau vyksta seniai, tik pastebėti jį sunkiau.

Tauriųjų elnių patinai susirinko į pamėgtas rujos vietas bei užėmė savo teritorijas. Ten jie nuolatos į krūmus ir medelius bei žolynus valo ir blizgina savo pasididžiavimą (ragus, o ne tai, ką pagalvojot). Vaikščiodami teritorijų pakraščiais pažymėjo jas savo kvapu.

Jei tose teritorijose yra purvo vonių, jas pakvėpino savo kvepalais (šlapimu) ir nuolat jose voliojasi. Arti tokios vonios net galva svaigsta. Visa tai – kad iš toli konkurentai užuostų ir nesiartintų, o patelės žinotų, kad čia kietas bičas gyvena.

Patelės irgi ruošiasi. Juk tas spektaklis tik dėl jų rengiamas. Vasarą jos lakstė atskirai arba nedidelėmis grupelėmis. Dabar jau pradeda jungtis į būrelius ir žiūrėti, prie kokio čia rimtesnio patino teritorijos prisišlieti. Ir, žinoma, tik nuo patelių priklausys rujos pikas ir stiprumas.

Pernykštės elnių rujos akimirka / Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Jei tik kuri surujoja ir būna pasiruošusi, patinai tą tučtuojau užuodžia ir jau tada jos nebepaleidžia iš akių. Jei yra daug apylygių konkurentų spektaklis, tikrai būna įspūdingas ir gali baigtis įnirtingomis kovomis. Jei patinas rimtų konkurentų neturi, tai ir vargti nereiks – damos be kovos jam atiteks.

Elnias vėl įsiklauso. Netoliese sušlama šakos, sušiurena žolė. Elnias įnirtingai uodžia. Tai būrelis patelių su keliais šiųmetiniais jaunikliais (gal keli ir jo paties, kas ten žino) grįžta iš laukų. Nė viena dar nerujoja, bet jis kantrus, sulauks. Ir dabar kiek atsilikęs palydi savo damas į dienojimo vietą, klausydamas ir uosdamas, ar nėra šalia konkurentų.

O konkurentų yra. Keli jauni patinai kol kas iš tolo lenkia šio patino valdas, bet kai veiksmas prasidės, jie bandys savo laimę nuvogti kokią grakščią elniokę ir išvengti senio patino ragų.

Bet dar laiko yra, dar tik pradžia.

Pernykštės elnių rujos akimirka / Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.