Knygos autorė Marie Kondo – japonė. Ji išvaduoja skaitytoją nuo įsivaizdavimo, jog japonai prigimtinai įvaldę tvarką, nes išgrynintos erdvės – jų kultūros dalis, nes jų gyvenamosios erdvės mažesnės už mums įprastas, nes jiems jau darželyje įteigiama norma visam gyvenimui susitvarkyti savo veiklos vietas. Kiekviename teiginyje yra tiesos, tačiau niekas neapsaugo nuo individualios kaupimo manijos.
Knyga žavi paprastumu, logika ir atvertomis galimybėmis. Autorės tikslas – padėti žmonėms susikurti jaukius namus susitvarkant. Tvarkymasis yra jos domėjimosi objektas nuo 5 (?!) metų, ir – natūralu – tapęs jos verslu. Pati klaidų keliu išbandžiusi ne vieną tvarkymosi strategiją, išanalizavusi daugybės klientų sėkmes ir nesėkmes, M. Kondo atrado savąjį radikalųjį kelią – susitvarkyti vieną kartą visiems laikams.
Radikalusis būdas atrodo taip: imti daiktą į rankas, klausi savęs, ar jis teikia džiaugsmo, ir tuo remiantis nusprendi, pasilikti jį, ar ne. Drastiškai atsisveikinama su viskuo, kas džiaugsmo neteikia. Daug svarbiau atsisveikinti, nei papildyti savo gyvenimą kuo nors nauju.
Jei ištisus metus nenaudojai konkretaus daikto, jo ir nenaudosi. „Kada nors vėliau“ reiškia „niekados“. Nemeluok sau.
Klampi tema – emociškai mus svarbūs daiktai. Autorė siūlo išsiaiškinti, kodėl juos laikome: ar dėl to, kad prisirišę prie praeities, ar dėl ateities baimės? Ir vėl –nemeluoti sau.
Atskirai susidurti su kiekvienu daiktu, juos atsirinkti ir su didele dalimi atsisveikinti gali būti skausminga patirtis. Tai priverčia drąsiai pažvelgti į savo netobulumus, keistenybes, į praeityje priimtus kvailus sprendimus. Aklai išmesti – tai tarsi išsižadėti savo priimtų sprendimų, todėl autorė siūlo prieš išmetant daiktą įvertinti santykį su juo, o taip pat – su savimi, kad sprendimų, kuriais nesididžiuojame, sumažėtų, kad išlavintume nuojautą greičiau priimti mums tinkamus sprendimus.
Akivaizdžios trys galimybės: stoti akistaton dabar, atidėti tai vėlesniam laikui, arba to vengti iki pat mirties. Po jos kas nors už mus išmes mūsų sukauptus „turtus“. Bet… Geriau to imtis patiems šiandien, taip atsikratant dvejonių bei sumaišties. Ir pasigerinant gyvenimo kokybę.
Knygoje detaliai ir profesionaliai pristatyti tvarkymosi etapai – nuo kokių daiktų grupių pradėti, o ką pasilikti pabaigai, kaip sukabinti rūbus savo spintoje, kaip rikiuoti daiktus, kad maksimaliai išnaudotume erdvę, kaip išvengti situacijos „ak, pamiršau piniginę vakarykštėje rankinėje“. Smagios „kaupikų“ istorijos padeda susivokti, kad kiekvienas turime lengvos ar sunkesnės formos kaupimo maniją.
Man ypač pravertė patarimai, kaip tvarkyti sukauptus užrašus. Radikalu, bet tobulai pasiteisino.
M. Kondo tvarkymasis pirmiausia išvalo galvą ir pakeičia nuostatų rutiną. Ir būtent šita aprašytos patirties dalis suteikia knygai nepaprastumo atspalvį bei motyvuoja imtis veiklos.
Kokia nauda skirti savo ribotą laisvalaikį buities darbams? Didelė. Susikuriame aplinką, kuria visiškai pasitikima: turimais daiktais, vilkimais rūbais, namais, kuriuose gyvename. Ir žmonėmis, esančiais mūsų gyvenime.
Tvarkos terapija moko priimti sprendimus, laimingėti, išsigryninti vertybes bei prioritetus, prisiminti pomėgius, atkurti pusiausvyrą suteikiant galimybę ilsėtis sau ir saviems daiktams. Tai generalinis minčių surikiavimas ir gyvenimo susitvarkymas.
Rekomenduoju: M. Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“.
Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
