Gyvenimas

2018.08.18 20:16

S. Paltanavičius: Šiaurės Afrikos gyventojai kažkodėl tiki ypatinga volungių mėsos galia

LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt2018.08.18 20:16

Lietuvoje dar vasara. Žinoma, ji jau brandi, užauginusi ir padalinusi savo derlių. Dabar, po Žolinės, perkopus antron rugpjūčio pusėn, mes negalime nesistebėti šios vasaros jėga. Kartais tos jos jėgos – karščio ir saulės – buvo tiek, kad mes ilgai prisiminsime šią vasarą ir minėsime ją kaip ypatingą.

Tačiau būtų smagu, kad rastume savyje racionalaus proto vasaros nevadinti katastrofiška, anomalia. Tai buvo ir tebėra tikra lietuviška vasara... Tik gal kiek šiltesnė.

Dar balandį buvo tokios vasaros ženklų. Gamtininkai neabejodami pasakė, kad ji bus labai šilta ir sausa. Tačiau tai, kas buvo visus tris mėnesius, gerokai viršijo visus pažadus ir lūkesčius. Dabar galima tik svarstyti – kas būtų buvę, jei prie viso to gamta būtų nepašykštėjusi lietaus. Ypač gegužę ir birželį. Dabar jau matome, kad ir be to sodai lūžta nuo vaisių, daržai – nuo daržovių.

Deja, javų prikulta mažiau, nei buvo tikėtasi žiemą. Tačiau jų vis tiek daugiau nei pernai, kai daug kur dėl lietaus nepavyko nuimti bent pusės derliaus. Tačiau keliaukime į gamtą, kur derlius visada geras.

Grybų jau ragavau. Jų krepšį man padovanojo geras kaimynas – puikių, geltonų lyg saulė voveraičių ir gurgždančių ūmėdžių. Taigi, grybai jau auga, ir juos mokantys rinkti gali surasti.

Tačiau kaip ten visoje Lietuvoje? Neseniai buvo pranešta, kad iki šiol į supirkimo punktus dar neatneštas nė vienas baravykas. O jau rugpjūčio vidurys, kur ten – jau antroji mėnesio pusė... Tokiu metu jų tiltai augdavo...

Bet tų tiltų reikia mums. Grybai visų pirma reikalingi medžiams, kurie su grybiena savo šaknimis sudaro ypatingą sąjungą – mikorizę ir kurie dalijasi maisto medžiagomis. Jų labai reikia daugeliui vabzdžių, dar – šliužams. Žvėrys jais maitinasi be galo retai, paukščiams grybai visai nereikalingi. Taigi, ar mes visada teisingai suprantame jų reikšmę?

Vidar Kristiansen/Unsplash nuotr.

Šventas Baltramiejus, gandrų išlydėjimo šventė, jau po keleto dienų. Tačiau labai daug gandrų jau išskrido nesulaukę šios dienos. Gali būti, kad kai kurie jų pasiekė Ukrainą, kur ražienose ar stepės ploteliuose gali gaudyti skėrius, arba pro Bulgariją pasiekė Turkiją, Izraelį.

Apie tikrąjį gandrų skrydžio maršrutą mums geriausiai gali pasakyti siųstuvėliais paženklinti paukščiai. Tikriau – ne jie patys, o tie išmanūs prietaisai, kuriuos ant savo nugarų neša paukščiai. Ar Lietuvoje tokia paukščių migracijų tyrimų naujovė jau įprasta?

Apie tai kalbėsime išlydėdami gandrus. Dabar pašnekėkime apie paukščius, kurių jau nėra. Štai rugpjūčio 5 dieną vakarop man paskambino ornitologas Liutauras Raudonikis. „Ar matei – čiurliai pradingo?“ – pranešė jis žinią. Tądien buvau toli nuo sostinės, prie jūros ir čia žvalgiausi čiurlių, bet nemačiau.

Turbūt keisčiausia tai, kad orai tomis dienomis buvo labai karšti, kaip tik čiurliams. Matyt, paukščiai žino kažką kita, kas jiems praneša apie pokyčius gamtoje. Šiaip ar taip – šiemet čiurliai išskrido labai anksti. Niekas nematė jų pulkų, tiesiog – paukščių neliko.

Mathew Schwartz/Unsplash nuotr.

Paklausite – gal lesalo pritrūko? Vargu... Gamtoje taip nebūna, kad vieną dieną jie nardytų ore ir medžiotų vabzdžius, o kitą dieną jau nerastų nieko.

Gal čiurliai nebuvo vieninteliai tokie ankstyvi... Juk Ventės rage jau liepos gale aktyviai migravo nendrinukės, kiti vabzdžialesiai paukščiai. O aš pirmomis rugpjūčio dienomis prie Juodkrantės stebėjau keliaujančius volungių pulkelius. Jos žiemoja Afrikoje, ir nors kelias tolimas, paukščiai jį įveikia per 2–3 savaites. Žinoma, jei tik neužklumpa pavojai.

Tik ne škvalai ir vėjai.. Paukščiams jie nėra staigmena. Kur kas pavojingesni žmonės, ištiesę tinklus ir tykantys volungių.

Gaudomi visi be atrankos sparnuočiai – nuo mažo iki didžiausio, daug kam tai yra įprastas maistas ar delikatesas. Tačiau volungės Šiaurės Afrikos gyventojams kažkodėl reiškia daugiau nei valgį – čia tikima ypatinga šio paukščio mėsos galia. Bene svarbiausia savybė, priskiriama paukščiui, atseit nuo mėsos gerėjanti potencija. Taigi, kažkas sugalvojo, paskleidė su tiesa nieko bendro neturinčias šnekas, ir še tau – volungės gaudomos, naikinamos.

Dėl to ir mūsų volungių perinti populiacija sumenko. Ir dar kaip! Tikrai ne vieną ar du kartus, ko gero – dešimteriopai. Tą galima spręsti pagal giedančių patinų gausą. Prieš 50 metų pusdienį keliaudamas miškais galėjai išgirsti bent 20 giedančių volungės patinėlių. Dabar vos 2–3, ne daugiau.

Mums visiems labai svarbus vienas klausimas, kurį reikia aptarti. Tai – keliauti pradėjusios vilkų šeimynos. Rugpjūčio vidury vilkų jaunikliai jau ūgtelėję, ir šeimos nuolat keliauja. Tiesa, kasmet vasaros gale vilkus iš miškų išvaiko grybautojai. Sprukdami nuo jų, žvėrys dieną apsistoja laukų želdiniuose, krūmynuose, paežerių nendrynuose. Žinoma, šios vietos yra greta ganyklų, kuriose vilkai randa lengvą grobį.

Sakysite – šiemet grybautojų nėra, gal ir vilkams nebūtina keliauti į laukus? Nežinau, ar tai juos sulaiko nuo noro grobti naminius gyvulius. Štai iš visur sulaukiame pranešimų apie papjautas avis, ožkas, veršelius. Kai kur, matyt, senieji vilkai tik sulaikydavo grobį ir jį palikdavo pribaigti jaunikliams. Taip jie turi mokytis, o ką tam geriau naudoti, jei ne naminius gyvulius?

Mes žinome šį vilkų gyvenimo tarpsnį ir turime būti tam pasiruošę. Kodėl nakčiai laukuose palikti avis, ožkas, veršelius? Net ir laukų ganyklose jie turėtų būti uždaromi į aukštomis sienomis aptvarus, saugias pašiūres. Seniau vilkai į pastatus brautis bijodavo, dabar vidun gali patekti ir pro paliktas praviras duris.

Kasmet prarandame daugiau kaip tūkstantį gyvulių. Tų praradimų galėtų būti mažiau, jeigu juos labiau saugotume.

O medžioklė? Žinome, kad vilko medžioklės sezonas – nuo spalio vidurio. O jeigu daug žalos padaryta vienoje vietoje, gali būti išduodami leidimai vilkų gausai reguliuoti. Tiesiog būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą prie Aplinkos ministerijos, kuri, įvertinusi situaciją, išduos leidimą konkrečiam klubui ar būreliui vilkų gausai reguliuoti konkrečioje vietovėje.       

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.